Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ š. m. liepos–rugsėjo mėnesiais atliktame Lietuvos turistinių objektų infrastruktūros vertinime išryškėjo papildomo dėmesio reikalaujančios lankytinų objektų infrastruktūros sritys. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet daugelyje objektų situaciją blogina lankytojų patogumui nepritaikytos objektų darbo valandos, neaiškus ženklinimas, per maža orientacija į judėjimo negalią turinčius lankytojus, viešųjų tualetų stoka arba prasta jų būklė. Tyrime taip pat pastebėta skirtis tarp šalies savivaldybių – gausesnio turistų srauto sulaukiančios savivaldybės infrastruktūros plėtrai dėmesio skiria daugiau.
Tyrimas išryškino kelias esmines problemas
Praėjusiais metais atliktas analogiškas Lietuvos turistinių objektų infrastruktūros vertinimas atskleidė šalies lankytinų objektų „Achilo kulną“ – viešųjų tualetų būklę. Šiemet atliktas vertinimas rodo, kad situacija nepakito ir turistų vis dar netenkina bendra švara ir tvarka viešuosiuose tualetuose, neatitinkanti minimalių higienos poreikių. Visgi šių metų tyrimas išryškino ir kelias kitas esmines turistinių objektų infrastruktūros problemas.
„Žvelgiant į bendrą turistinių objektų infrastruktūros situaciją, pagrindiniais trukdžiais tampa objektų darbo laikas, teikiamų paslaugų kiekis ir inovacijų trūkumas. Būtent su šiais aspektais susijusios problemos užkerta kelią papildomam pajamų gavimui iš turizmo veiklos bei lėtina tvarią turistinių paslaugų plėtrą. Siekiant išvengti šių pasekmių turizmui, reikalingi nauji sprendimai, padėsiantys įtraukti bendruomenes bei užtikrinti turistams patogaus darbo grafiko organizavimą“, – tyrimo rezultatus apžvelgia „Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova.
Su objektų darbo valandomis susijusi infrastruktūros spraga daugiausiai jaučiama mažųjų miestų lankytinuose objektuose, kurie, dažnu atveju, nėra prieinami turistams sekmadieniais. Alternatyviu šios problemos sprendimo būdu galėtų tapti turistinių objektų įveiklinimas. Sudarius galimybes juose dirbti menininkams, muziejai sezono metu, tikėtina, galėtų būti atviri lankytojams kiekvieną dieną.
Vertėtų skirti dėmesio lankytinų objektų ženklinimui
Po praėjusių metų tyrimo nepagerėjo ir turistinių objektų ženklinimo situacija. Esamas ženklinimas rudomis, objektus nurodančiomis, lentelėmis nėra suprantamas lietuvių kalbos nemokantiems turistams ir neišskiria vertingiausių objektų.
„Šiuo metu menkos vertės objektai yra ženklinami lygiai taip pat kaip ir geriausieji vietovės objektai. Siekiant užtikrinti patogų keliavimą turistams ir lengvai gaunamą informaciją, daugiau dėmesio vertėtų skirti objektų ženklinimui ir kokybiškų sprendimų, padėsiančių turistams orientuotis, paieškai.
Gerieji ženklinimo pavyzdžiai – prie objekto tvirtinama lentelė ar statomas stendas su pagrindine turistui svarbia istorine ar statistine informacija lietuvių ir anglų kalbomis. Ženklinimo ypač trūksta didžiuosiuose miestuose bei objektuose, gerai žinomuose vietos gyventojams, tačiau nebūtinai pažįstamuose miesto svečiams. Išskirtinos ir miestų aikštės, kurios dažnai neturi tokio ženklinimo“, – dėsto O. Gončarova.
Turizmo ekspertų akį patraukė ir lankytinų vietų prieinamumo užtikrinimas judėjimo negalią turintiems turistams. Infrastruktūros užtikrinimas negalią turintiesiems yra svarbus elementas siekiant gerinti visų turistų apsilankymo patirtį, tad savivaldybėms teks atsižvelgti ir į šį aspektą.
Mažiau įdirbio menkiau lankomose savivaldybėse
Po šiemet atlikto tyrimo išryškėjo tendencija – gausesnio turistų skaičiaus sulaukiančios savivaldybės infrastruktūros plėtrai dėmesio skiria daugiau, o mažiau turistų sulaukiančios vietovės – priešingai. „Keliauk Lietuvoje“ direktorė įžvelgia neigiamą tokių tendencijų įtaką tolygiam šalies turizmo vystymuisi.
„Atliktame tyrime išryškėjęs atotrūkis tarp mažiau turistų sulaukiančių savivaldybių ir daugiau turistų sulaukiančių savivaldybių neužtikrina tvarios visos Lietuvos turizmo plėtros.
Skatindami atrasti Lietuvos išskirtinumus bei siekdami kaskart turistams pasiūlyti išskirtines, dar neturėtas patirtis, mūsų kuriamuose teminiuose žemėlapiuose ir kitokių formatų komunikacijoje kviečiame aplankyti net ir atokiausius šalies kampelius. Pastarieji – taip pat labai svarbūs kuriant bendrą turistinę patirtį mūsų šalyje, išaukštinant istorinį ir kultūrinį šalies paveldą“, – pastebi O. Gončarova.
Lyginant su pirmuoju „Keliauk Lietuvoje“ atliktu tyrimu, infrastruktūra šalia pagrindinių miestuose esančių objektų ženkliai pagerėjo. Visgi, lyginant su praėjusiais metais atliktu tyrimu – skirtumai nėra dideli.
Šalies skaitmeninio išsivystymo vidurkį siekia pusė savivaldybių
Šiais metais buvo atliktas ir bandomasis Lietuvos turistinių objektų skaitmeninės infrastruktūros vertinimas. Tyrimą organizavusios Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ specialistų teigimu, būtent skaitmeniniais būdais būtų galima didinti rajono turistinės infrastruktūros vertę diegiant šiuolaikines paslaugas, skaitmeninant pramogas.
Vertinant skaitmeninei infrastruktūrai priskirtinus rodiklius, atsižvelgta į tris aspektus – svetainės, socialinių tinklų paskyros turėjimas ir nuolatinė priežiūra bei informacijos teikimas svetainėje „TripAdvisor“. Tyrime pastebėta, kad šalyje iš esmės skiriasi mokamų ir nemokamų objektų skaitmeninė infrastruktūra – visi mokami objektai turi savo interneto svetaines ar socialinių tinklų paskyras ir jas prižiūri.
Geriausiai vertinti muziejai, kurie pandemijos metu skaitmenino daug teikiamų paslaugų. Kita dalis išskiriamų objektų – gamtos ir istorijos paminklai, priklausantys savivaldybėms – dažniausiai neturi atskiros svetainės, bet informacija apie juos pateikiama turizmo informacijos centrų puslapiuose.
Turizmo ekspertai įžvelgia poreikį daugiau kalbėti apie skaitmenizacijos sprendimus turistiniuose objektuose, atveriant galimybes dar geresniam lankytinų objektų prieinamumui taupant žmogiškuosius išteklius ir sukuriant patogesnes sąlygas lankytojams.
