Medžiagos
Kalnų slidinėjimo drabužius sudaro trys sluoksniai. Pirmasis sluoksnis glaudžiasi prie odos. Jo funkcija – prakaitą nuo odos perduoti į išorinį sluoksnį. Antrasis sluoksnis šildo. Trečiasis – apsaugo. Jis neturi praleisti išorės drėgmės, privalo apsaugoti nuo vėjo ir išleisti į lauką garus. Be to, išorinis sluoksnis turi būti pakankamai tvirtas ir atsparus dėvėjimui.
Pirmasis sluoksnis – tai apatiniai baltiniai ir rūbų pamušalas, kuris liečiasi su oda. Šis sluoksnis gaminamas iš sintetinių audinių. Nereikia bijoti, kad oda nekvėpuos. Šiuolaikiniai audiniai „kvėpuoja”, greitai džiūna, neleidžia daugintis bakterijoms, kurios sukuria nemalonų prakaito kvapą. Be to, apatinio sluoksnio audiniai, liesdamiesi su oda, nesukelia alergijų. Beje, medvilninių apatinių verčiau nesirengti. Medvilnė odai gerai, bet ji blogai išgarina drėgmę, todėl greitai peršlampa.
Tą patį galima pasakyti apie kojines. Dauguma bendrovių, gaminančių kalnų slidinėjimo drabužius, gamina ir specialias kojines. Jų gamybai naudojami sintetinių ir natūralių medžiagų su elastinu arba lykra, deriniai. Geros kojinės turi laisvai praleisti į išorę drėgmę, bet neturi sudrėkti. Nesvarbu, kokios šiltos kojinės bus, bet jei jos sudrėks, kojos šals. Gerų kojinių pirštai, kulnai ir blauzdos turi būti pašiltintos ir tankesnio audimo. Be to, jos turi pasižymėti antibakterinėmis savybėmis, kad būtų sunaikintos nemalonų kvapą sukeliančios bakterijos.
Antrasis sluoksnis – šildantis. Tai ne tik šiltesnis kelnių ar striukės vidus, tai liemenės, megztiniai ir pan. Šis sluoksnis turi būti pūkinis arba iš neausto audinio. Sinteponas pastaruoju metu beveik nenaudojamas, nes jis blogai praleidžia orą, o po pirmojo skalbimo praranda iki 28 proc. savo šiluminių savybių. Pūkų trūkumas yra tas, kad sudrėkę jie susisuka ir nebelaiko šilumos. Siekiant šito išvengti, naudojami specialūs papildai, neleidžiantys pūkams sudrėkti. Neausta medžiaga šiltinimui paprastai yra ekologiškai švarus ir visiškai nealergiškas sintetinis natūralių pūkų pakaitalas, sudarytas iš polieterinio ir poliofininio pluošto, kurio struktūra labai panaši į pūko. Skirtingai nuo pūkų, jis saugo šilumą, leisdamas netrukdomai išgaruoti drėgmei. Be to, jis šiltesnis už pūkus ir po 15 skalbimų praranda tik iki 10 proc. šiluminių savybių.
Trečiasis sluoksnis svarbus dėl drėgmės išgarinimo ir atsparumo vandens prasiskverbimui. Slidinėdami mažiau arba visiškai nesušlapsite, jei šis rodiklis bus didelis. Pigiausių audinių atsparumas pasiekiamas specialiais papildais ir naudojant nedrėkstančius siūlus, o audžiama itin tankiai. Tokie audiniai arba silpnai sudrėksta, bet blogai praleidžia orą, arba gerai praleidžia orą, bet greitai sudrėksta. Tiesa, yra sukurta gerai drėgmę išgarinančių membraninių audinių, kurie neleidžia jai pakliūti į vidų. Membrana gali būti ir audinio vidinėje dalyje, ir tarp dviejų audinio sluoksnių. Kiekvieno gamintojo membranos mechanizmas veikia skirtingai, bet taikomas bendras principas: vandens molekulės gerokai mažesnės už vandens lašus, todėl išsiskiriantis prakaitas laisvai išeina į išorę, bet vanduo į vidų patekti negali. Dar viena savybė, kuria turi pasižymėti kalnų slidinėjimo apranga – ji neturi būti perpučiama. Tai gali būti ir striukės, ir megztiniai su pamušalais iš specialaus audinio. Beje, megztiniai kainuoja panašiai kaip ir striukės, o patogiai su juo jaustis galima tik spaudžiant stipresniam šaltukui, kai sniegas sausas.
Daugiau dėmesio reiktų skirti darbužių tvirtumui ir atsparumui. Krentant dažniausiai kenčia keliai, pečiai ir alkūnės, todėl medžiaga šiose vietose turi būti stipresnė.
Sukirpimas
Kalnų slidininkai slidinėja vilkėdami kombinezonus arba kelnes ir striukę. Ilgokai kombinezonai buvo populiaresni, nes geriau saugodavo nuo sniego, bet šiuolaikinės striukės apsaugo tikrai ne ką blogiau. Šiuolaikinės striukės ne tik užveržiamos per pilvą ir apačioje, bet ir turi vidinį pamušalą, priglundantį prie kūno ir saugantį nuo sniego. Slidinėti vilkint striukę ir kelnes patogiau, nes prireikus striukę galima nusivilkti.
Kelnės gali būti normalaus ilgio arba ilgesnės. Ilgesnės geriau apsaugo nuo sniego, todėl galima rinktis bet kokio ilgio striukę. Jei kelnės bus normalaus ilgio, reiktų rinktis ilgesnę striukę. Norint, kad slidinėti būtų patogu, slidininko kostiumas turi turėti kai kurias detales. Visi užtrauktukai turi lengvai užsitraukti ir atsitraukti, o jų pakabukai turi būti dideli ir neslidūs, kad būtų galima suimti nenusimovus pirštinių. Striukės užtrauktukas turi būti uždengtas, kad neprapūstų vėjas.
Daugelis gamintojų prie striukų ir kombinezonų prisiuva specialius laikiklius leidimams, todėl jų nebereikia ieškoti kišenėse. Beje, gera striukė turi turėti daug kišenių ir jose turi būti užtrauktukų.
Rankogaliai turi lengvai ir patikimai užsisegti, kad apsaugotų nuo sniego. Gerai, jei striukėje ar kombinezone numatyta kilpelė pirštinėms.
Vidinė apykaklės pusė turi būti pagaminta iš pliušą primenančios medžiagos, kad nekentėtų veido oda. Viršutinėje apykaklės dalyje turi būti speciali įmautė smakrui – apykaklė nenusmuks. Taip pat gerai, kai apykaklė turi gobtuvą. Ypač atidžiai reiktų apžiūrėti siūles. Jei jos papildomai suklijuotos (sutvirtintos), ir taip užkirstas kelias drėgmei, toks drabužis tarnaus ilgai. Jei siūlės nesutvirtintos, drabužis drėgmę pradės leisti po sezono. Pastaraisiais metais kalnų slidinėjimo striukės ir kombinezonai gaminami su antsiuvu „Recco”, po kuriuo yra atšvaitas, padedantis gelbėjimo tarnyboms ieškoti nelaimę patyrusių slidininkų.
Drabužių priežiūra
Laikui bėgant membrana užsiteršia, nes prakaite yra druskų. Taip pat užsiteršia ir pūkai, todėl jie susisuka ir nebelaiko šilumos. Drabužius reiktų skalbti bent kartą per sezoną, taip jie tarnaus ilgiau. Jokiu būdu neatiduokite į cheminę valyklą. Ten naudojami chemikalai išvalys nešvarumus, bet sugadins membraną ir drabužiai nustos praleisti orą. Jų negalima skalbti paprastais skalbimo milteliais, patartina skalbti naudojant specialias priemones ir taupyti nereiktų.
Jei nusipirkote striukę ne su membrana, o tik su papildais, jos nereiktų skalbti, nes papildai reaguoja su bet kokiais chemikalais. Jų paveikti papildai susisuka, ir audinys tampa neatsparus vandeniui.
Lygumų slidinėjimo drabužiai
Slidininkų drabužiai gaminami panašiai kaip ir kalnų slidininkų. Pirmasis sluoksnis, esantis arčiausiai kūno, turi greitai išgarinti drėgmę, bet nesudrėkti. Vidurinysis turi išgarinti vidinę drėgmę ir neleisti patekti išorės drėgmei. Išorinis sluoksnis atlieka apsauginę funkciją. Lygumų slidinėjimui skirtus drabužius galima suskirstyti į tris rūšis: lenktynininkų, sportininkų mėgėjų ir turistų.
Šiuos drabužius lengva atskirti pagal išvaizdą. Lenktynininkų rūbai visada aptempti, nes laisvi drabužiai didintų pasipriešinimą vėjui, o sporte svarbi kiekviena sekundė. Labiausiai paplitę kombinezonai, tačiau gaminamos aptemptos striukės ir kelnės, tarpusavyje jungiamos užtrauktuku. Taigi greitai šliuožiant striukė neužsiriečia.
Sportininkų mėgėjų drabužiai nuo lenktyninių skiriasi laisvesniu kirpimu. Dažniau pasitaiko komplektų iš striukės ir kelnių, nes striukės patogesnės.
Turistiniai drabužiai primena kalnų slidininkų drabužius, bet neturi tokios stiprios apsaugos nuo vėjo. Be to, paprastiems slidinėjimo drabužiams nėra taip svarbus atsparumas plyšimui, todėl apsauginis sluoksnis nebūna sutankintas.
Atskirai reiktų pakalbėti apie liemenes. Lenktynininkai jų nenaudoja, o sportininkams mėgėjams ir turistams jos tikrai pravers. Liemenė patogi, mat ją, kaip papildomą šiltą drabužį galima užsivilkti ir ant megztinio, ir ant striukės.
Kirpimas
Sportiniai kombinezonai, striukės ir kelnės paprastai neturi kišenių. Apykaklė ir rankovės turi būti priglundančios, kad po jomis nepatektų sniego ir neįpūstų vėjas. Būtent todėl jos labai dažnai būna megztos. Striukę arba kombinezoną užsegantis užtrauktukas turi papildomą apsaugą nuo vėjo. Kombinezonuose užtrauktukai gali būti ne tik priekyje, bet ir ant pečių ar nugaros. Užtrauktukų pakabukai turi būti dideli, kad juos būtų galima užtraukti nenusimovus pirštinių. Be to, kombinezono kelnių apačioje turi būti gumytės pėdai, nes judant kelnės gali kilti aukštyn. Dar viena ypatybė – papildoma kelių apsauga, neleidžianti kostiumui suplyšti nugriuvus, ji sukuria papildomą apsaugą nuo vėjo.
Mėgėjiški slidinėjimo kostiumai yra laisvesnio kirpimo, todėl ne taip glaudžiai priglunda prie kūno. Dažniausiai sutinkamas variantas yra striukė su kelnėmis. Striukė nugaroje pailginta, o apačioje turi gumytę, neleidžiančią jai kilti į viršų. Skiriasi ir kelnės – jų apačioje yra užtrauktukas, todėl lengviau apsivilkti, pasiekti kojines. Be to, kelnės ant blauzdų iš priekio dažnai turi nuo vėjo saugančius papildomus antsiuvus. Šito reikia, kad nešaltų kojos, nes slidinėjant judama lėčiau negu sportuojant. Be to, mėgėjiški slidinėjimo kostiumai turi papildomas kišenėles ant užtrauktukų.
Turistiniai sportiniai kostiumai labai skiriasi nuo sportinių. Jie yra visiškai laisvo kirpimo – čia svarbu ne pasipriešinimas vėjui, o bendras vaizdas. Be to, jie gerokai šiltesni, nes slidininkai ne lenktyniauja, o slidinėja, todėl palyginus su sportiniais, turistiniai kostiumai primena maišus. Labai retai galima sutikti kombinezonų. Vyrauja kelnės su striukėmis. Beje, kelnės ir striukės gali būti skirtingo kirpimo. Striukės gali būti paprastos, su užtrauktuku iki vidurio, ilgos striukės su guma per vidurį ir įvairūs megztiniai. Kelnės gali būti dviejų tipų: trumpos (paprastos) ir ilgos (su petnešomis). Vienintelis dalykas, kuris neatsiejamas nuo tokių kelnių, tai užtrauktukas kelnių apačioje. Kaip ir sportiniuose kostiumuose, turistiniuose užtrauktukas turi turėti apsaugą nuo vėjo. Dar viena turistinių kostiumų ypatybė – daugybė įvairiausių kišenių su užtrauktukais.
Medžiagos
Siekiant padaryti sportinius slidininkų kostiumus aptemptus, naudojamos dirbtinės medžiagos, su elastingais lykros arba elastino siūlais. Natūralios medžiagos gerai sugeria drėgmę ir ilgai džiūna, todėl sportiniuose kostiumuose jos nenaudojamos – lenktynių metu sportininko kostiumas turi greitai išgarinti drėgmę ir nesudrėkti. Pridėjus lykros arba elastino kostiumas tampa ne tik lengvesnis, bet ir atsparesnis dėvėjimuisi, nepraranda formos po pirmojo apsivilkimo. Lenktyninių kostiumai paprastai neturi pašiltinimo, nes sportininkai, priklausomai nuo oro, pasirenka specialius apatinius baltinius. Kalnų ir lygumų slidininkų apatiniai baltiniai yra tokie patys, bet jokiu būdu negali būti medvilniniai.
Sportininkams mėgėjams siūlomi du kostiumų tipai: brangūs, (mažai kuo skiriasi nuo lenktyninių) ir pigesni, kuriuose naudojami ne tik dirbtiniai audiniai, bet ir vilna. Tokio tipo kostiumai dažnai turi nuo vėjo saugančius pamušalus. Nuo sportinių pastarieji skiriasi tuo, kad turi vidinį pašiltintą sluoksnį.
Kadangi pasislidinėjimui skirtiems drabužiams keliama kitokių reikalavimų, juose naudojamos ir kitokios medžiagos. Pirma – turistiniai drabužiai turi būti šilti. Kaip pamušalas dažniausiai naudojama pliušą primenanti medžiaga. Jie pasižymi geresne apsauga nuo vėjo, bet prasčiau saugo nuo sniego ir lietaus. Drabužių oro pralaidumo klausimas išspręstas paliekant angas užtrauktukuose, kurie paprastai yra pažastyse, šonuose, nugaroje, po keliais ir pan. Be striukių dažnai siūloma vilkėti megztinius ir ilgas striukes su guma per vidurį. Kaip ir striukės, jie gerai saugo nuo vėjo.
