M. K. Čiurlionio namai Vilniuje 2023 m. kovo 29 dieną, 18 val. kviečia į parodos „Kitoks Čiurlionis. Vilniaus dailės draugijoje I“ atidarymo vakarą. Tai parodų ciklo „Kitoks Čiurlionis. Vilniaus dailės draugijoje“ pirmoji paroda. Vilniaus 700 metų jubiliejus paskatino prisiminti daugiatautės XX a. pradžios Vilniaus miesto kultūros istoriją ir šią dailės draugiją, kuri vienijo visų tautų miesto dailininkus – žydus, lenkus, rusus, lietuvius, vokiečius.
Trumpo Vilniaus laikotarpio metu 1907–1908 m. Čiurlionis įsijungė į miesto meninį gyvenimą, norėjo jį atgaivinti, stiprinti. Gerai žinoma jo veikla Lietuvių dailės draugijoje, tačiau jis dalyvavo ir kitoje – Vilniaus dailės draugijoje. Steigiamajame posėdyje 1907 m. vasario 29 d. jis rengė draugijos įstatus, Pirmojoje pavasarinėje draugijos parodoje 1909 m. rodė savo pasteles. Vilniaus dailės draugijos tikslas buvo vienyti įvairų tautybių dailininkus ir skleisti, plėtoti meną. Draugijai vadovavo Vilniaus burmistras Michalas Venslavskis, jo pavaduotojas – dailininkas Ivanas Rybakovas, draugijos nariai – lietuviai Petras Rimša, M.K. Čiurlionis, Antanas Žmuidzinavičius, lenkai Juzefas Balzukevičius, Stanislovas Filibertas Fleury, žydai Levas Antokolskis, Mozė Leibovskis, Beras Zalkindas, rusai Vasilijus Barmašovas, Borisas Vladimirskis ir kiti. Draugija veikė 1908–1915 m., kasmet rengė Vilniuje pavasarines parodas, jose pristatė realistinę kūrybą ir naujojo meno ieškojimus, leido parodų katalogus rusų, lenkų, lietuvių kalbomis.
Vilniaus dailės draugija miestiečius kvietė į vakarus, vadintus „dailininkų šeštadieniais“. Juose koncertinę programą derino su pasilinksminimais, kaukių baliais, šokiais. XIX–XX a. sandūroje Europos miestų kultūroje paplito kabaretai, juose rinkosi dailininkai, literatai, muzikai, aktoriai, vyravo satyrinė dvasia, kurtos karikatūros, humoristiniai leidiniai. Kabaretą „Valkataujantis šuo“ turėjo ir Vilniaus dailės draugija. Parodoje pristatomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugomas draugijos narių 1913 m. sukurtas albumas „Dailininkų šeštadienis nr. 2”. Literatas Ferencas-Sokolovskis rašė jam parodijas, o dailininkai Mozė Leibovskis, Beras Zalkindas, Hermanas Torvirtas ir Ivanas Rybakovas piešė šaržus, humoristinius piešinius iš menininkų kasdienybės. Piešinyje „Dailininkų šeštadienio nr. 2“ redakcinis komitetas” jie pavaizdavo save kaip satyrus – graikų mitologijos būtybes, pusiau žmones, pusiau ožius, simbolizuojančius linksmybes, vitališkumą, muziką.
Paroda veiks iki gegužės 27 dienos.
Organizatorius M. K. Čiurlionio namai
Parodos partneris Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Parodą kuruoja dailės istorikė dr. Laima Laučkaitė
Parodos dizainas d. Akvilė Aglickaitė
Parodos konsultantas Žygimantas Augustinas
Parodos koordinatorė Milda Pleitaitė
Informacija +370 646 53 503, mkcnamai.lt
Darbo laikas II-V 11-17 val., VI 13-17 val.
