Grįžus iš kelionės lagaminas dažniausiai pilnas ne tik nuotraukų atminties kortelėje, bet ir smulkių suvenyrų: magnetuko šaldytuvui, raktų pakabuko, gal net miniatiūrinio bokštelio iš parduotuvės prie oro uosto. Pirmą savaitę jie stovi ant palangės, o po kelių mėnesių dauguma jų nusėda stalčiuje kartu su bilietais, sulankstytais žemėlapiais ir smulkiais pinigais svetima valiuta. Problema ne pačiuose suvenyruose, o tame, kad jie retai turi ką bendro su konkrečia kelione: tas pats magnetukas galėtų būti nupirktas bet kurioje šalyje su tuo pačiu miesto pavadinimu ant jo.
Vis daugiau keliautojų šią įprastą tvarką apverčia: vietoje pirkinio parduotuvėje jie patys sukuria kūrinį iš savo nuotraukos. Populiariausias variantas, nereikalaujantis jokių dailės įgūdžių, yra tapybos pagal skaičius rinkinys iš savo kelionės nuotraukos – paslauga, kai nuotrauka paverčiama drobe su sunumeruotomis, aiškiai atskirtomis sritimis, kurias tereikia užtapyti atitinkamos spalvos dažais.
Kodėl pirktas suvenyras greitai pamirštamas
Suvenyrų parduotuvė parduoda tą patį dizainą tūkstančiams turistų per sezoną. Jame nėra nieko, kas primintų būtent tavo akimirką, saulėlydį, kurį pagavai netikėtai geroje vietoje, ar veidą žmogaus, su kuriuo tą dieną keliavai. Net apgalvotai parinktas suvenyras, tarkim vietinio amatininko darbas, išlieka daiktu, pagamintu kažkam kitam, ne konkrečiai tau. Jis pasakoja apie vietą apskritai, bet nieko nepasako apie tavo pačią kelionę.
Panašiai atsitinka ir su nuotraukomis: jos telefone susikaupia šimtais, o realiai perverti jas dar kartą prisėdi retai. Dažniausiai jos taip ir lieka galerijos gilumoje, kol kitą kartą valant vietą naujoms nuotraukoms ištrini be didesnio gailesčio, nes nė nebeprisimeni, kada paskutinį kartą į jas žiūrėjai.
Kaip veikia tapyba pagal skaičius iš savo nuotraukos
Procesas prasideda nuo nuotraukos, kurią pats atsivežei: kalnų viršūnės, kurią įkopei Graikijoje, ežero, prie kurio nakvojai palapinėje, ar akimirkos su bendrakeleiviu ant tilto. Užsisakius rinkinį tokiose svetainėse kaip Davincified, mėgstamiausia kelionės akimirka per kelias minutes paverčiama skaitmenine schema. Davincified naudoja savo sukurtą protingo suskaidymo algoritmą, todėl sritys išeina tvarkingos ir tikslios net iš sudėtingesnės nuotraukos, o ne susmulkintos į šimtus vos įžiūrimų gabaliukų, kaip nutinka su kai kuriais paprastesniais generatoriais.
Užsakant paprastai renkiesi drobės dydį ir kiek smulkiai suskaidytos turi būti spalvos bei sritys: pradedantiesiems patogiau, kai spalvų mažiau, o sritys didesnės, tuomet visas paveikslas baigiamas per porą vakarų, o ne per visą mėnesį. Rinkinyje jau būna viskas, ko reikia: sunumeruota drobė, sunumeruoti dažai ir teptukai, tad papildomai į dailės parduotuvę važiuoti nereikia. Po užsakymo lieka tik laukti siuntinio ir pasirinkti vakarą, kai nesinori nieko kito, tik ramiai užsiimti rankomis.
Kokią nuotrauką verta rinktis
Ne kiekvienas kelionės kadras vienodai gerai tinka tapyti. Trys dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį renkantis:Aiškus pagrindinis objektas – kalnų panorama vidurdienį pavyks geriau nei prieblandoje darytas kadras iš autobuso lango.Objektas, užimantis didelę kadro dalį – tolima figūrėlė kraštovaizdyje po transformacijos virsta neaiškia dėme.Geras apšvietimas – natūrali šviesa be stipraus prieššviesio duoda ryškesnes, sodresnes spalvas gatavame paveiksle.
Portretinio tipo kadras su bendrakeleiviu ant tilto, vaizdas iš viešbučio balkono pirmą rytą ar akimirka prie vietos, kurią ilgai planavai aplankyti, dažniausiai pavirsta į paveikslą, kurį iš tikrųjų norisi kabinti ant sienos, o ne palikti telefono galerijoje tarp šimtų kitų nuotraukų. Jei abejoji tarp kelių kadrų, verta rinktis ne tą, kuris atrodo “gražiausiai” pagal klasikinę kompoziciją, o tą, kurį prisimeni geriausiai net užsimerkęs, nes būtent tą akimirką ir norėsis matyti kasdien ant sienos.
Kodėl tai puikus užsiėmimas grįžus iš kelionės
Grįžus iš kelionės būna keista tuštuma: adrenalinas nuslūgsta, planų nebelieka, o kasdienybė greitai grąžina prie telefono ekrano ir darbo pašto. Tapymas pagal skaičius užpildo būtent tą tarpą tarp kelionės ir kasdienybės. Tai lėtas, pasikartojantis užsiėmimas, panašus į mezgimą ar siuvinėjimą: rankos užimtos, o galva gali nustoti planuoti kitą dieną ir tiesiog pabūti su viena spalva vienu metu. Kaip rašoma ve.lt, pasikartojanti kūrybinė veikla mažina streso hormonų lygį ir kelia ramybės jausmą, o rudens ir žiemos vakarais, kai lauke sutemsta anksti, toks užsiėmimas pakeičia valandą prie ekrano kur kas maloniau.
Beje, pati idėja nėra nauja. Ją XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje sugalvojo amerikietis Danas Robinsas (Dan Robbins), įkvėptas pasakojimų apie tai, kaip Leonardo da Vinci savo mokiniams paskirstydavo freskų dalis nutapyti. Kaip primena Smithsonian Magazine, iki 1954-ųjų buvo parduota daugiau nei 12 milijonų tokių rinkinių žmonėms, kuriems anksčiau niekada nebuvo šovusi mintis patiems paimti teptuką.
Jei dar neturi tinkamos nuotraukos
Ne visada grįžti su nuotrauka, kuri tam tinka – kartais telefone lieka tik dešimtys kraštovaizdžių be vieno ryškaus akcento, arba tiesiog nesinori laukti, kol susidėlios naujas albumas. Tokiu atveju nebūtina laukti kitos kelionės: galima iš karto rinktis jau paruoštus tapybos pagal skaičius rinkinius su jūros pakrantės, saulėlydžio ar miesto peizažų motyvais, o savo nuotrauką paversti paveikslu, kai grįši iš kitos kelionės su tikrai gera nuotrauka.
Rezultatas, kurį verta pakabinti ant sienos
Kai paveikslas baigtas, jis nebekeliauja į stalčių, o keliauja ant sienos. Davincified drobė gaminama iš lino, kuris atkeliauja neišglamžytas apsauginiame vamzdelyje, todėl paveikslą tereikia ištempti ant rėmo, ir jis atrodo taip pat tvarkingai, kaip profesionaliai paruošta drobė parduotuvėje, o ne kaip mokyklinis piešinys ant popieriaus lapo.
Kambaryje pakabintas paveikslas, kurį pats nutapei pagal savo nuotrauką, primena kelionę kur kas geriau nei bet koks magnetukas: kaskart pažvelgęs į jį prisimeni ne tik vietą, bet ir vakarus, praleistus jį tapant, muziką, kurią tada klausei, ir žmones, kurie tuo metu sukiodavosi po kambarį. Svečiai, pamatę tokį paveikslą, dažniausiai pirmiausia paklausia, kur buvo padaryta nuotrauka, o ne kur pirktas paveikslas.
Puiki dovana bendrakeleiviui ar sau
Jei keliavai su draugu, šeima ar antra puse, tas pats principas veikia ir kaip dovana: bendros kelionės nuotrauka, paversta paveikslu, tampa dovana, kurios niekas kitas negalėtų padovanoti, nes ji egzistuoja tik dėl tos vienos, tik jums nutikusios akimirkos. Tokia dovana tinka ir bendros kelionės metinei, ir Kalėdoms, kai jau spėjai išbandyti visus įprastus dovanų variantus, ir tiesiog netikėtam siurprizui grįžus namo. Tėčiui, kuris kasmet vežasi šeimą į tą pačią stovyklavietę prie ežero, ar draugei, su kuria kasmet keliaujate tik dviese, toks paveikslas tampa savotišku metiniu ritualu: kiekviena kelionė gauna savo drobę, o po kelerių metų ant sienos susidaro visa mažų kelionių istorija.
Kitą kartą, kai grįši iš kelionės ir prieš akis atsivers pasirinkimas tarp dar vieno magnetuko ir savo nuotraukos, verta bent kartą pasirinkti antrą variantą. Stalčius jau ir taip pilnas.
