Iš visų pastaraisiais metais skridusių lietuvių, 67 proc. nusileidus lėktuvui plojo – atskleidė marketingo tyrimų bendrovės „Berent“ atlikta apklausa. Didžioji dalis – 77 proc. jų – taip išreiškia padėką įgulai už sėkmingą skrydį bei laiko tai savaime suprantamu dalyku. Penktadalis apklaustųjų teigė, jog plojimus lemia noras prisitaikyti prie daugumos.
Tyrimo duomenys atskleidė, jog „Lufthansa“, „SAS“, „Finnair“ oro linijų bendrovių skrydžius besirenkantys klientai neploja arba ploja labai retai, tuo tarpu skrendantys su „Wizzair“, „Ryanair“ oro linijomis ploja dažniau. Be to, bent kartą plojo 50 proc. pastaraisiais metais atostogauti skridusių lietuvių, tuo tarpu tų, kurie skrido verslo reikalais, plojo vos 23 proc.
Pastaraisiais metais 24 proc. skridusių lietuvių nusileidus lėktuvui plojo visada, 43 proc. yra bent kartą ploję. Tuo tarpu 17 proc. visų keliaujančių respondentų lėktuvui nusileidus įprastai rankomis neploja, o 16 proc. – neploja niekada.
Atliktas tyrimas atskleidė, jog ne visi lėktuvais keliaujantys lietuviai plojimus vertina teigiamai. 20 proc. visų apklaustųjų mano, kad plojimai lėktuve yra tiesiog noras prisitaikyti prie daugumos. Taip pat mano ir 14 proc. plojančių asmenų. Su teiginiu, kad lėktuvui nusileidus ploja tik nesuprantantys, kad pilotas plojimų negirdi, sutiko 8 proc. visų apklaustųjų, o tarp jų – 2 proc. lėktuvuose plojančių. 3 proc. respondentų išreiškė nuomonę, kad ploti lėktuve yra nemandagu ir netinkama, 8 proc. keleivių plojimai nepatinka.
Tyrimų bendrovės „Berent“ projektų direktoriaus Juliaus Nevieros teigimu, plojimus lėktuvuose keliautojai panašiai vertina nepaisant jų pajamų, šeiminės padėties ar lyties. Tiesa, pasak J. Nevieros, lėktuvuose šiek tiek dažniau ploja jaunesni keliautojai ir keliautojai iš mažųjų mūsų šalies gyvenviečių.
