Lietuvoje nuo birželio pradžios karšto oro balionams taikomos naujos skrydžių taisyklės. Skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“ situaciją preliminariai vertina kaip atskleidusią ne vieną kritinį momentą, dėl kurio oreivių bendruomenė bei skrydžių saugą kontroliuojančios institucijos turės ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Jau artimiausiu metu ketinama pasikeisti nuomonėmis ir tobulinti tvarką, atsižvelgiant į praktinius aspektus.
„Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius sako, kad nors aviacijos bendruomenė skrydžių karšto oro balionais taisykles sukūrė ir priėmė bendru kompromisu, praktinio jų taikymo ir poveikio šiam skrydžių segmentui įvertinimas yra ne mažiau svarbus.
„Esame galutinė taisykles įgyvendinanti institucija, kurios atsakomybėje yra šalies danguje saugiai sutalpinti ir šimtus keleivių skraidinančius lėktuvus, ir pramoginius skrydžius oro balionu. Taisyklėmis reglamentuota skrydžių tvarka ir iš oreivių, ir iš mūsų skrydžių vadovų reikalauja prisitaikyti prie naujų reikalavimų, tačiau praktiniai aspektai rodo, kad korekcijų reikės, tam ruošiamės artimiausiu metu sukviesti oreivius diskusijai, o po jos pateikti konkrečius siūlymus“, – teigia jis.
Vienas iš per birželį išaiškėjusių neatitikimų yra tai, kad skrydžius valdanti „Oro navigacija“ bei karšto oro balionų pilotai naudojasi skirtingais meteorologiniais duomenimis, atitinkamai ne kaskart sutampa skrydžio pradžios informacijos bei sąlygų tinkamumo vertinimas.
„Tai vienas svarbiausių aspektų, kuris kelia įtampą ir tam tikrą neapibrėžtumą, kai oro baliono pilotui sąlygos atrodo palankios, o skrydžių vadovas pagal sertifikuotus duomenis aiškiai mato, kad ne. Liepos pradžioje kartu su Transporto kompetencijų agentūra, oreivių atstovais ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba organizuojamas susitikimas, kurio metu bus aptartas šis kritiškai svarbus momentas. Karšto oro balionų skrydžiai, kaip ir kiti skrydžiai, turi būti planuojami remiantis patikimais ir sertifikuotais oro sąlygų duomenimis“, – pastebi S. Batavičius.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus oro uostas yra pagrindiniai šalies oro vartai ir čia auga skrydžių intensyvumas, kurį sudaro ne tik reguliarūs skrydžiai pagal viešai skelbiamą tvarkaraštį, bet ir privatūs, treniruočių ar kariniai skrydžiai.
Anot S. Batavičiaus, gražiausi ir įspūdingiausi karšto oro balionų maršrutai driekiasi per Vilniaus senamiestį, tačiau čia yra ir orlaivių keliai, todėl situacija yra specifinė ir skrydžių saugos klausimu – labai nepaprasta.
„Panašiai, kaip ir sausumos keliai, dangus prieš porą dešimtmečių nebuvo toks „intensyvus“. Žinant, kaip karšto oro balionų skrydžiai priklauso nuo gerų oro sąlygų, kartu turime taikytis prie orlaivių skrydžių laikų, maršrutų, kelių. Girdime oreivių pastabas, jų nuomonę ir šiuo metu kaupiame duomenis apie naujos tvarkos veikimą, kurie padės patikslinti karšto oro balionų skrydžiams taikomo teisinio reguliavimo aspektus“, – sako „Oro navigacijos“ vadovas.
„Oro navigacija“ Lietuvos oro erdvėje dirba nepertraukiamu režimu ir yra pagrindinė institucija, turinti išsamius duomenis apie situaciją su įvairaus tipo priemonių skrydžiais. Šiuo metu pagrindinis dėmesys krypsta NATO viršūnių susitikimui, kuris Vilniuje įvyks liepos viduryje ir kuris pareikalaus ypatingo profesionalumo valdant skrydžius.
„Šioje situacijoje kaip žmogiškąjį faktorių sau taikome pareigą girdėti aviacijos bendruomenę bei kaip įmanoma operatyviau ieškoti tinkamiausių sprendimų. Praėjus NATO viršūnių susitikimui ketiname grįžti prie karšto oro balionų skrydžių klausimo. Mums svarbu, kad Vilnius išlaikytų savo unikalumą, tam svarbios bendros aviacijos bendruomenės pastangos“, – sako „Oro navigacijos“ vadovas.
„Oro navigacija“ yra vienintelė sertifikuota skrydžių valdymo institucija Lietuvoje. Bendrovės pagrindinė veikla yra reguliuojama specifiniais tiesioginio taikymo Europos Komisijos (EK) reglamentais,
Apie AB „Oro navigacija“:
AB „Oro navigacija“ yra sertifikuota Europos oro navigacijos paslaugų teikėja, kuri teikia oro eismo valdymo, ryšių, navigacijos ir stebėjimo bei oro navigacijos informacijos paslaugas visoje Lietuvos Respublikos oro erdvėje, taip pat virš teritorinių vandenų bei Baltijos jūros oro erdvės, kuri įeina į Vilniaus skrydžių informacijos regioną. Bendrovė taip pat užtikrina nuolatinę Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro veiklą, paieškų ir gelbėjimo darbų, įvykus orlaivio avarijai, organizavimą ir koordinavimą.
