Keliaujančiųjų iš Lietuvos verslo reikalais pirmuoju pasirinkimu dažnai tampa ne Vilniaus, o Rygos oro uostas, galintis pasiūlyti daugiau tiesioginių skrydžių ir patogesnius jų laikus. Tai lemia faktas, kad Lietuvoje labiau koncentruojamasi į atostogų, turistines kryptis.
„Atostogų kryptims būdingas sezoniškumas, tad skrydžius paprasčiau suplanuoti, kaip ir skrydžių užimtumą bei išvykimo ar grįžimo laikus. Tuo tarpu verslo kelionės mažiau sezoniškos, todėl aviakompanijoms sunkiau planuoti skrydžių užimtumą verslo kryptimis. Šiandien Lietuva, palyginti su kaimynine Latvija, šiuo klausimu užima prastesnę poziciją – iš Rygos oro uosto verslo keliones planuoti paprasčiau nei iš Vilniaus, labiausiai dėl didesnio krypčių, kurias galima pasiekti be persėdimų, skaičiaus“, – sako kelionių agentūros „Baltic Clipper“ generalinis direktorius Egidijus Vaišvilas.
Iš Rygos oro uosto be persėdimų šiuo metu galima nuvykti 59 kryptimis, o iš Vilniaus – 52. Be to, beveik 70 proc. Vilniaus oro uosto keleivių keliauja su žemų kainų aviakompanijomis.
Pagal „Eurocontrol“ duomenis, paskutinę gegužės savaitę Lietuvoje buvo 16 proc. mažiau skrydžių, nei atitinkamą savaitę 2019 metais. Tiesa, Latvijoje bendras skrydžių skaičius nuo iki COVID pandemijos buvusio lygio atsilieka dar labiau – 28 proc.
Svarbesni tampa tiesioginiai skrydžiai
Populiariausios verslo kelionių iš Lietuvos kryptys oro transportu šiandien yra Vokietija, Skandinavijos šalys, išlieka nemažas susidomėjimas skrydžiais į Briuselį.
„Verslininkams svarbu, jog tiesioginis susisiekimas su Europos Sąjungos (ES) sostinėmis būtų reguliarus tiek žiemą, tiek vasarą ir bent 4-5 kartus per savaitę. Be to, verslo partneriams labai sunku paaiškinti, kodėl žiemą neliko tiesioginio skrydžio iš Briuselio į Vilnių. Tokie sezoniniai skrydžių sustabdymai kenkia verslo aplinkai“, – sako E. Vaišvilas.
Jis akcentuoja, kad Lietuva turi sėkmingos praktikos, kaip pasinaudojant Maršrutų plėtros fondu užtikrinti verslui svarbų reguliarų susisiekimą oru. Pavyzdžiui, skrydžiai į pačiame Londone esantį Sičio oro uostą yra ypač patrauklūs, nes taip sutaupoma daug laiko kelionėms iš ir į oro uostą. Jei bus sutarta tęsti šiuos skrydžius ir po spalio mėnesio, labai svarbu, kad nebūtų pertraukos pasibaigus vienai finansavimo programai ir pereinant prie kitos.
Pasak pašnekovo, verslo keliautojams iš Lietuvos šiuo metu aktualus ir patogesnis skrydžių laikas. Dauguma skrydžių verslo kryptimis iš Vilniaus oro uosto vyksta anksti ryte. Tai nepatogu verslo keliautojams iš Vakarų ir Šiaurės Lietuvos miestų.
„Dėl šios priežasties dažnai klientai pasirenka vykti į Rygą ir skristi iš ten, arba turi nakvoti Vilniuje. Galbūt situaciją keistų patogesni keliautojams verslo krypčių reisų laikai. Tai aktualu tiek išvykstantiems, tiek atvykstantiems. Taip pat girdime iš keliautojų, kad reikėtų daugiau skrydžių reisų. Skrydžiai verslui svarbiomis kryptimis vykdomi ne kasdien – tuomet tenka planuoti grįžimą pagal skrydžių tvarkaraštį, o ne pagal poreikius, rinktis jungiamuosius skrydžius, užsakyti papildomas nakvynes, kas išaugina kelionės kaštus ir dažnai paskatina ieškoti skrydžių iš kitų, kaimyninių šalių“, – teigia „Baltic Clipper“ vadovas.
E. Vaišvilas pastebi, kad auga įmonių poreikis keliauti į parodas ir pas partnerius kituose žemynuose, todėl vis aktualesnis tampa jungiamųjų skrydžių dažnumas. Tokiu atveju labai svarbu patogiai pasiekti tarpinį kelionės tikslą. Visgi, tiesiogiai iš Vilniaus verslo keliautojai negali pasiekti, pavyzdžiui, Madrido, iš kur labai patogus susisiekimas su Pietų Amerikos žemynu. Tiesiogiai nuskristi negali ir į Balkanų šalių sostines ar kitus verslui svarbius miestus.
„Vertinant realijas, jog kito skrydžio tenka laukti 3 ar daugiau valandų, visuomet rekomenduoju tranzito oro uoste užsisakyti verslo ložę, kur galima patogiai dirbti, rasti užkandžių bei gėrimų“, – pataria jis.
Populiarėja alternatyvos skrydžiams
Pašnekovas sako, kad nors verslo kelionėms klientai nori kuo dažnesnių skrydžių, tačiau aviakompanijos visada planuoja maršrutus ten, kur daugiau keleivių, o Lietuvos rinka yra sąlyginai nedidelė.
„Reguliarūs skrydžiai, kurie paprastai reikalingi verslo kelionėms, yra planuojami pusmečiui ir jau šiuo metu derinamas žiemos sezono tvarkaraštis. Be to, labiau priklausomi nuo aviakompanijų sprendimų esame ir dėl to, kad neturime nacionalinio vežėjo“, – sako E. Vaišvilas.
Jis pastebi, kad po pandemijos turistinės ir verslo kryptys tapo labiau susijusios tarpusavyje. Skrydžių dažnumas nėra toks, kad keliaujantys verslo reikalais visada galėtų išvykti ir grįžti tą pačią dieną, taip pat aktyviai naudojamasi papildomomis galimybėmis pažinti miestus, į kuriuos vykstama, aplankyti renginius.
„Verslo keliautojams esminė sąlyga planuojant keliones yra laiko taupymas. Tad svarbu, kad jų planai nesužlugtų dėl skrydžių atidėjimo ar atšaukimo, galimų streikų valstybėse, į kurias vykstama. Tokie keliautojai, kitaip nei atostogauti vykstantys gyventojai, visus kelionės planavimo reikalus linkę perduoti patirtį turinčioms agentūroms, galinčioms proaktyviai valdyti kelionės eigą 24 val. per parą“, – kalba kelionių agentūros vadovas.
Pasak E. Vaišvilo, tiek dėl patogesnių laikų ar mažesnių kainų, tiek ir dėl tvarumo verslo keliautojai dažniau renkasi alternatyvias lėktuvams transporto priemones. Po skrydžių antras pagal populiarumą yra susisiekimas jūrų keltais, trečioje vietoje – kelionės traukiniais ir autobusais. Iš Lietuvos keltais galima pasiekti Vokietijoje esančius Kylį, Rostoką bei Travemiundę, Švedijos miestus Karlshamną ir Treleborgą.
Verslo klientai dažnai renkasi ir automobilio nuomą arba privačius pervežimus automobiliais ar mikroautobusais, nes taip gali dar lanksčiau planuoti savo keliones.