Lietuviams pamėgus egzotiškų kraštų kurortus, tokios ligos, kaip maliarija, vidurių šiltinė ar dizenterija, mūsų šalyje tampa nebe egzotika. Statistika byloja, kad sunkesnių ar lengvesnių virškinimo sutrikimų rizikuoja patirti iki 70 proc. keliautojų, vykstančių į Aziją, Afriką ar Lotynų Ameriką. Pasidomėjome, kaip įvairius prietarus apie tai, ką gerti ir valgyti kelionės metu, vertina medikai.
REALIOS STATISTIKOS NĖRA
Žymus amerikiečių infektologas Sh. L. Gorbachas kartą pajuokavo: „Kelionė praplečia akiratį, bet paleidžia vidurius”. Gal ir būtų juokinga, jei nebūtų tiesa.
Anot Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės gydytojos Audronės Marcinkutės, paskaičiuota, kad Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje virškinimo problemų rizikuoja patirti 30-70 proc. keliautojų, Ramiojo vandenyno salose, Pietų Europoje, Izraelyje, Japonijoje, Karibų ir Viduržemio jūrų pakrantėje – 10-20 proc.
Apie 40 proc. keliautojų, vykstančių į besivystančias šalis, suviduriuoja trumpalaikės kelionės metu, 70 proc. – ilgalaikės kelionės metu.
Dažnai tai tik vadinamoji keliautojų diarėja, pasireiškianti 4-5 kartų per dieną viduriavimu, trunkančiu 3-4 dienas. 10-20 proc. keliautojų pasitaiko vos kelių valandų viduriavimas, o 20-30 proc. viduriuoja labai dažnai ir priversti likti savo kambariuose.
Tačiau medikai susiduria ir su grėsmingomis įvežtinėmis infekcijomis – stiprų viduriavimą sukeliančia šigelioze, dizenterija, įvairiomis parazitozės atmainomis. Deja, statistika, kiek ir kokių ligų parsiveža keliautojai, Lietuvoje nerenkama.
„Oficiali statistika, kiek keliautojai parsiveža infekcijų, yra labai skurdi. Dėl trumpo kai kurių ligų inkubacinio periodo bei neilgos jų trukmės keliautojai neretai perserga dar kelionėje ir į medikus nesikreipia.
Registruojame tik vieną kitą protrūkį. Pavyzdžiui, iš Egipto, Turkijos žmonės atsiveža šigeliozę, hepatitą A, salmoneliozę. Dažniausiai keliautojai užsikrečia ne viešbučiuose, o ragaudami gurmaniškus tradicinės šalies virtuvės patiekalus”, – pasakojo Užkrečiamų ligų ir kontrolės centro gydytoja epidemiologė Galina Zagrebnevienė.
Anot jos, jei būtų nesaugus maistas viešbučiuose, sergamumo statistika būtų didesnė. „Todėl tikrai nenorėčiau žmonių gąsdinti, – svarstė pašnekovė. – Tuo tarpu pirkti egzotinius vaisius kur nors gatvėje tikrai rizikinga”.
Tuo tarpu Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, pernai sostinėje registruoti 38 dizenterijos atvejai, iš kurių 22 – atvežtiniai. 18 jų – iš Egipto. Taip pat registruoti 2 maliarijos atvejai ir 8 susirgimai hepatitu A (6 – atvežtiniai). Žinoma, tai taip pat nepilna keliautojų ligų statistika.
KOKS MAISTAS SAUGUS
Anot A. Marcinkutės, keliautojams būtina gerai įsikalti į galvą, koks maistas yra saugus, o koks – ne. Saugūs yra gerai išvirti ar paruošti karštuose garuose produktai, sausas maistas (duona, sausainiai, džiūvėsiai), daug cukraus turintys gaminiai (sirupai, džemai), paties valgančiojo nulupti vaisiai ir daržovės, buteliuose išpilstyti gėrimai. Virintas vanduo tampa visiškai saugus, jeigu jis virinamas apie 10 min.
Nesaugus yra drėgnas arba kambario temperatūroje saugomas maistas, vaisiai ir daržovės su pažeista odele arba plaukeliais, salotos ir kitos nevirtos daržovės, padažai ir garnyrai, laikomi atviruose induose ant stalo, termiškai neapdorotos jūros gėrybės, pienas, gėrimai su ledukais.
Kadangi didžiausias pavojus, tykantis turistų, susijęs su maistu, vandeniu ir aplinka, medikai pataria dažniau nei paprastai plauti rankas, o ekskursijų metu būtina turėti drėgnų, spiritu impregnuotų servetėlių. Vandeniu iš čiaupo negalima net dantų nevalyti. „Gal viešbučiuose vanduo ir saugus, tačiau atsarga gėdos nedaro”, – svarstė G. Zagrebnevienė.
Patys medikai teigia, kad egzotiškuose kraštuose sveikata dažnai priklauso nuo elementarios sėkmės. Prieš keletą metų Egipte atostogavusi vilnietė Ieva apie tai, kad negalima naudoti vandens iš čiaupo, išgirdusi tik paskutinę kelionės dieną. Iki tol ji šį vandenį net gėrė, tačiau nesusirgo. Tuo tarpu viena kalbinta medikė pasiguodė, kad jos dukra, kad ir labai saugojosi kelionėje, dizenteriją parsivežė.
ALKOHOLIS – VAISTAS AR MITAS?
Beje, virškinimas sutrikti gali netgi nuo saugaus maisto. Kiekvienos šalies gyventojai pripratę prie savo regiono valgių, o išvažiavę svetur skuba ragauti naujienų. Dar viena problema, kad turistams viešbučiuose paprastai siūlomas švediškas stalas, todėl jie stengiasi išbandyti kuo daugiau patiekalų, pamiršdami, kad ne visi dera tarpusavyje.
Norėdami „aplenkti” ligą, kai kurie keliautojai geria gerųjų žarnyno bakterijų preparatus, nors įrodymų, kad jie iš tiesų padeda, nėra. Vieni medikai jų kategoriškai nerekomenduoja, kiti palieka apsispręsti pačiam žmogui – esą jeigu bus ramiau, tegu geria.
Dar vienas paplitęs apsisaugojimo būdas – stipraus alkoholio šlakelis prieš valgį. „Kalbų yra įvairių, tačiau alkoholio naudą įrodančių tyrimų taip pat neatlikta”, – teigė G. Zagrebnevienė.
Beje, nors stiprus alkoholis iš tiesų dezinfekuoja, tačiau medicinoje žinomas ir kitoks jo poveikis. Jis mažina skrandžio rūgštingumą, dėl to bakterijos lengviau praeina skrandžio barjerą ir patenka į žarnyną.
Todėl medikai rekomenduoja ne alkoholiu apsirūpinti, o medikamentais. Būtina pasiimti pakankamai vaistų nuo skausmo, nuo viduriavimo, anglies tablečių, virškinimą gerinančių fermentų. Taip pat nepamirškite ir miltelių su elektrolitais, kurie būtini netekus daug skysčių.
KADA VERTA SKIEPYTIS
Nuo kai kurių nemalonių ligų galima apsisaugoti skiepais. Apie 70 proc. visų ligų, kuriomis suserga keliautojai, sudaro hepatitas A. Juo galima apsikrėsti netgi rūkant kaljaną.
Taip pat maistu ir vandeniu plintanti liga – vidurių šiltinė. Tačiau pastarasis skiepas nėra ilgalaikis, todėl jei žmogus ketina gyventi tik viešbutyje, kuriame ir maitinsis, skiepytis ne visada būtina. Šiuo atveju verta pasitarti su gydytoju.
„Pagrindiniai rekomenduojami skiepai: nuo hepatitų A ir B, vidurių šiltinės, meningokokinės, pneumokokinės infekcijos, poliomielito, erkinio encefalito, gripo, jei vykstama šios ligos sezono metu. Taip pat suaugusiems verta pasiskiepyti nuo difterijos ir stabligės, kurios aktualios ir Lietuvoje”, – teigė Užkrečiamų ligų kontrolės ir profilaktikos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Skiepai rekomenduojamai priklausomai nuo kelionės pobūdžio. Jei žmogus vyksta dirbti į Aziją šalį, ypač su gyvūnais susijusį darbą, jam reikėtų pagalvoti apie skiepą netgi nuo pasiutligės. Tose teritorijose nuo šios ligos miršta daug žmonių. Jei vykstama mokytis, stažuotis, ypač medicinos srityje, verta skiepytis nuo hepatito B. Tačiau jei žmogus tik atostogauja, užtenka skiepo nuo hepatito A.
