Spanguolių uogas dietologai vadina šiaurės citrinomis, jose gausu vitaminų, antibakterinių, organizmą valančių ir kitų savybių, todėl specialistai jas pataria vartoti ne tik ligotiems, bet ir sveikiems.
Spanguolėse gausu organinių rūgščių, vitamino C, B1, B2, PP, karotino, mineralinių medžiagų — iš viso — 25 cheminiai elementai. Turi antibakterinių savybių, tinka gydyti šlapimo pūslės ir kitų šlapimo takų uždegimus, kai kurių rūšių inkstų akmenligę.
Spanguolių uogos ir jų sultys malšina troškulį, tonizuoja, didina darbingumą, gerina apetitą, tinka vartoti sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui ir karščiuojant.
Nuo jose esančių organinių junginių pagerėja kraujotaka, širdies, kepenų darbas. Tinka tiems, kurie vartoja didesnį kiekį antibiotikų, žarnyno mikloflorai atstatyti, esant glaukomai ir mažakraujystei. Padeda gydyti reumatą. Netinka sergant opalige.
Spanguolėse esantys junginiai išplečia venas, maitinančias miokardą ir pagerina širdies darbą. Kadangi spanguolėse yra daug polisacharidų, celiuliozės ir pektinų, puikiai išvalo organizmą.
Uogose gausu medžiagos, neleidžiančios uogoms greitai sugesti. Ji žmogaus organizme mažina rūgimo, puvimo procesus, naikina įvairius mikrobus. Didelis pektinų kiekis sudaro netirpius junginius su sunkiaisiais metalais (švinu, gyvsidabriu, stronciu), suriša ir iš organizmo pašalina nuodingas medžiagas, sunkiuosius metalus, o tai svarbu apsinuodijus ar organizmą pažeidus radiacijai.
