Lietuvos oro uostai ir Rygos oro uostas pasirašė bendrą sutartį, kuri atveria kelią finansavimui iš Europos Sąjungos paramos fondų abiejų šalių oro uostuose vykdomiems elektros energijos infrastruktūros diegimo projektams. Gautos paramos lėšos bendrovėms leis padengti dalį investicijų į būsimus projektus, kuriuose numatyta išplėtoti elektros energijos tiekimo infrastruktūrą, siekiant mažinti CO2 emisijas.
Europos Komisija patvirtino 3,65 mln. eurų vertės finansavimą Lietuvos ir Rygos oro uostų bendrovių projektams. Lietuvos oro uostams skirta paramos dalis sudaro 1,85 mln. eurų, likusį investicijų poreikį bendrovė įsipareigoja patenkinti nuosavomis arba skolintomis lėšomis.
„Gautas finansavimas iš Europos Sąjungos fondų mums leis įdiegti transporto priemonių elektros įkrovos infrastruktūrą Kauno ir Vilniaus oro uostų aerodromų dalyse, investuosime ir į mobilių elektros šaltinių, kurie skirti orlaivių aptarnavimui, įsigijimą ir atnaujinimą. Abu žingsniai yra labai svarbūs įgyvendinant šiemet mūsų patvirtintą ambicingą „Net Zero“ strategiją, kuri veda organizacijos neutralumo klimatui link iki 2030 metų“, – pastebi Lietuvos oro uostų Plėtros departamento direktorius Arnas Dūmanas.
A. Dūmano teigimu, investicijų projektai Vilniaus ir Kauno oro uostuose bus įgyvendinti per artimiausius trejus metus. Įgyvendinus tvarios elektros tiekimo infrastruktūros plėtros projektus, oro uostuose sumažės poveikis aplinkai ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos.
„Orlaivius ir keleivius aptarnaujančio transporto parko atnaujinimas yra ilgalaikis procesas, kurio metu Lietuvos oro uostuose vyksta kryptingas perėjimas prie mažiau taršių alternatyvų – elektra varomo transporto. Kad mūsų oro uostuose šis procesas vyktų sklandžiai, turime pasirūpinti elektromobilių įkrovimo stotelėmis savo teritorijoje. Be to, šios infrastruktūros plėtra apims ir elektros tiekimo įrenginius orlaiviams“, – dalijasi A. Dūmanas.
Kalbėdamas apie žaliuosius projektus Kauno oro uoste jis atkreipia dėmesį, kad ten vykdant elektromobilių krovimo infrastruktūros plėtrą tuo pačiu metu bus finansuojami ir vystomi kiti modernūs elektrifikacijos sprendimai. Kauno oro uosto perone planuojama plėtra, kurios metu orlaivių stovėjimo aikštelėse bus įdiegti požeminiai orlaivių maitinimo įrenginiais, kurie leistų efektyviau bei tvariau aptarnauti atvykstančius ir išvykstančius orlaivius.
Savo ruožtu kitas projekto partneris, Rygos oro uostas, yra numatęs investuoti į elektros tinklo rekonstrukciją – pereiti nuo dabartinio 10 kilovoltų iki 20 kilovoltų įtampos tinklo, taip pat įrengti saulės kolektorius, atlikti kitus darbus.
Rengiant ir tvirtinant šį tarptautinį projektą abiem partneriams konsultacijų paslaugas teikė tarptautinės kompanijos „PwC“ konsultantai.
Lietuvos oro uostai prieš dvejus metus prisijungė prie Europos oro uostų iniciatyvos „Net Zero“, kuria 235 Europos oro uostai įsipareigojo vėliausiai iki 2050 metų pasiekti nulį anglies dvideginio (CO2) emisijų į aplinką. 91 iš jų, taip pat ir Lietuvos oro uostai, kartelę sau kelia dar aukščiau – planuoja šį tikslą pasiekti iki 2030 metų.
