Pavasaris atneša šiltus orus ir gerą nuotaiką. Vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, vykstame į keliones. Dažnas kartu pasiima ir savo mylimą augintinį. Kaip šiltuoju metų laiku apsaugoti savo keturkojus draugus ir išvengti nelaimių bei rūpesčių klausiame Žvėryno veterinarijos gydyklos veterinarijos gydytojos Lauros Pauliukonienės.
Šiemet pavasaris gana vėsus, naktį – temperatūra minusinė, dieną – nedaug pakyla virš nulio, gal galime apsaugines priemones nuo erkių pradėti naudoti vėliau?
Rekomenduojame pradėti naudoti apsaugines priemones jau dabar, tikrai nesiūlome atidėti vėlesniam laikui. Jau nuo pirmų vasario dienų registruojame susirgimus erkių pernešama liga babezioze. Anksčiau buvo manoma, kad erkės atsibunda esant vidutinei +8 laipsnių paros temperatūrai, tačiau dabar pastebima, kad netgi esant apie 0 laipsnių temperatūrai, erkės jau yra gyvybingos. Jau yra buvę ir šiltesnių dienų, tad erkės pabudusios, jos pradeda maitintis ir platinti ligas. Žiema nebuvo giliai įšalusi, neigiamos temperatūros laikėsi trumpai, todėl parazitai atsigavę ir atšilę yra gana anksti. Todėl tikrai rekomenduoju pradėti naudoti apsaugines priemones nuo erkių jau dabar.
Kokias priemones šunims apsaugoti nuo erkių rekomenduojate?
Sunku vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Kiekvienam gyvūnui yra jam tinkanti priemonė. Reikia išbandyti keletą ir pasirinkti tą, kuri geriausiai tinkama jūsų augintiniui. Rinkoje yra daug priemonių: antkakliai su veikliosiomis cheminėmis medžiagomis ir be jų, lašiukai lašinami ant gyvūno nugaros, tabletės apsaugančios nuo parazitų, purškalai. Yra labai didelis priemonių pasirinkimas, bet vienos priemonės, kuri 100 proc. apsaugotų ir tiktų visiems gyvūnams, nėra. Teko girdėti įvairių šunų augintojų nuomonių: vieni pastebi, kad ilgaplaukiams šunims apsauginiai antkakliai veikia silpniau, nei trumpaplaukiams, tuomet ilgaplaukių šunų šeimininkai renkasi lašiukus arba tabletes. Kiti, labradorų giminės šunis auginantys asmenys, pastebi, kad mėgstantys vandenį ir daug laiko praleidžiantys vandenyje šunys nebus tinkamai apsaugoti naudojant lašiukus, tad jų šeimininkai rinksis kitą priemonę. Kaip ir minėjau, geriausia – bandyti, žiūrėti ir išsirinkti jūsų augintiniui labiausiai tinkamą priemonę.
Kokia jūsų nuomonė apie gintarinius karolius – ar galime juos naudoti kaip apsauginę priemonę nuo erkių, ar tai veikia?
Jau keletą metų prekiaujama gintariniais karoliais ir šunų augintojai juos naudoja. Jų veikimo esmė yra ta, kad gintaras sukuria neigiamą elektrostatinį krūvį, liaudiškai tariant – įelektrina plaukus, ir parazitui yra nepatogu ant tokio plauko užlipti. Veiksmingumo yra, bet tai ne 100 proc. apsauga. Karolių, ištrauktų iš savo spintelės, neverta dėti gyvūnui, nes šlifuotas gintaras neįelektrina kailio, turi būti nešlifuoto gintaro karoliai. Tikėtina, kad kailis įsielektrinęs bus arčiau galvos ir kaklo, bet kažin, ar kailis bus įsielektrinęs ir apsaugotas iki pat uodegos. Gintarinius karolius gyvūnas turėtų nešioti visą laiką, ne tik eidamas į lauką. Gintaro sukuriamas neigiamas krūvis gyvūnui nekenkia. Toks apsaugos būdas gali būti kaip papildomas, bet vien juo pasitikėti neverta.
Gal yra rinkoje kokių naujų apsauginių priemonių nuo erkių?
Anksčiau Lietuvoje neturėjome tablečių, apsaugančių nuo erkių. Tiems gyūnų šeimininkams, kurie atvažiuodavo iš JAV ar pietų Europos būdavo įprasta kas mėnesį ar kas tris sušerti šuniui tabletę ir taip apsaugoti gyvūną nuo erkių platinamų ligų. Dabar taip daryti galime ir Lietuvoje. Tabletės apsaugo ir nuo erkių ir nuo blusų, taip pat yra ir nuo širdies kirminų apsaugančių tablečių.
Nuo pernai į Lietuvos rinką atėjo tabletės nuo blusų ir erkių „Bravecto“ – jos veikia 3 mėn. Labai patogu yra tai, kad jos gyvūnams skanios, dar neturėjome tokio atvejo, kad gyvūnas tabletės nesuėstų. Jos pagamintos kaip šunų skanėstai, todėl naudoti yra patogu. Dar viena naujiena mūsų klinikoje yra „Nexgard“ tabletės nuo blusų ir erkių – jos veikia apie mėnesį. Ši priemonė yra labai patogi, jei namuose yra mažų vaikų, kurie pastoviai žaidžia su šunimi, jį apsikabina ar kitaip liečia jo kailį. Lašinant išorinius lašiukus reikia saugoti, kad vaikai neliestų gyvūno kelias valandas ar dienas. Kai kurie antkakliai skleidžia ne visiems patinkantį kvapą, taip pat reikia saugoti, kad vaikai apsauginio antkaklio neliestų, jį reikėtų slėpti po nuolatiniu antkakliu. Tabletės yra patogiausias būdas – sušėrėm tabletę ir nėra papildomų rūpesčių, jei šuo miega kartu lovoje, dūksta su vaikais ar eina maudytis.
Kaip veikia „Bravecto“ tabletes?
Šios tabletės veikia per kraują. Suėdus tabletę, iš virškinamojo trakto į kraujotaką patenka ir odos kraujagyslėse pasiskirsto veiklioji medžiaga. Erkei ar blusai įsisiurbus į gyvūno odą, jos gauna veikliosios medžiagos ir žūsta. Parazitas turi gaut pakankamą veikliosios medžiagos kiekį, kad žūtų, todėl 100 proc. apsaugos nėra. Kad gyvūnas užsikrėstų babezioze, erkė turi siurbtis apie 24 val., tad apsauga tabletėmis tikrai stipri, tačiau erkinio encefalito pernešimui užtenka, kad erkė siurbtųsi tik 3 val. „Bravecto“ sunaikina parazitą vidutiniškai po 12 val. siurbimosi. Gera žinia ta, kad Lietuvoje erkinis encefalitas šunims nėra paplitęs. Erkinio encefalito reikia saugotis ir naudoti papildomą apsaugos priemonę keliaujant su augintiniu į kitas, ypač Pietų šalis.
Nuo kokio amžiaus šuniukams reikia pradėti naudoti apsaugines priemones nuo erkių?
Reikėtų žiūrėti kiekvieno preparato instrukciją. Bet dauguma iš jų skirti nuo 8 savaičių amžiaus, kada šuniukai atskiriami nuo mamos ir savarankiškai pradeda tyrinėti aplinką. Iki 2 mėn. amžiaus, šuniukai būna prie mamos ir apsauga nuo erkių nėra naudojama, o kai kurių priemonių ir negalima naudoti. Kai kurie antkakliai yra naudotini tik nuo 6 mėn. amžiaus, tad būtina žiūrėti instrukciją ir pradėti naudoti apsaugančias priemones prieš gyvūnui pradedant eiti į lauką.
Ar mažiems šuniukams naudojamos tos pačios priemonės kaip ir suaugusiems šunims?
Taip, naudojamos tos pačios priemonės. Atskirų priemonių nuo parazitų mažiems šuniukams nėra. Dozės yra apskaičiuojamo pagal gyvūno svorį.
Jei naudosime dvi skirtingas priemones, pvz. antkaklį ir lašus, ar tai sustiprins apsaugą, ar nepakenks gyvūnui?
Dauguma gamintojų sako, kad pakanka naudoti vieną priemonę, bet jei jūs naudosite dvi, pvz. antkaklį ir užlašinsite lašus – jos gyvūnui nepakenks, tarpusavyje taip pat nesureaguos. Jei važiuojate į gamtą ar grybauti, galite apipurkšti šunį purškalu nors ir yra sušerta tabletė ar sulašinti lašiukai.
Ką daryti, jei randame šuniui įsisiurbusią erkę ar kelias?
Pirmas patarimas – kuo greičiau ją ištraukti. Jau minėjau kad yra tam tikras laiko tarpas, per kurį erkė perduoda ligos sukėlėjus. Kuo greičiau mes ištrauksime erkę, tuo mažiau tikimybės, kad ji spės perduoti gyvūnui ligą.
Kaip pastebėti, kokie simptomai, kad šuo gali būti užsikrėtęs erkių platinamomis ligomis?
Dažniausiai pasitaikanti liga – babeziozė – tai parazito, kuris naikina raudonuosius kraujo kūnelius, sukelta liga. Neretai pasitaikanti liga – anaplazma – tai parazito, naikinančio baltuosius kraujo kūnelius, sukelta liga. Boreliozė – Laimo liga, kuri pažeidžia sąnarius. Kadangi visas šias ligas sukelia skirtingi parazitai, sunku pasakyti ryškius, vieningus simptomus. Šeimininkai dažniausiai sako: „kažkas ne taip”, „šuo kažkoks ne toks” – tai yra labai neapibrėžtas, tačiau dažniausiai pasitaikantis simptomas. Kadangi visos išvardintos ligos yra kraujo ligos, jos gali pažeisti bet kokį organą. Gyvūnas gali viduriuoti, vemti, gali pakilti temperatūra, patamsėti šlapimas, gali būti tik apetito praradimas. Simptomai labai skirtingi ir priklauso nuo to, kokį gyvūno organą pažeidžia. Laimo ligai būdingi sąnarių pažeidimai, atsiranda šlubavimas. Šuo gali šlubuoti viena koja, kitą dieną – jau kita. Vyrauja kintantis šlubavimas, nes ši liga sukelia daugybinius sąnarių pažeidimus. Temperatūra gali būti kintanti – vakare dažniausiai pakyla iki aukštesnės, dieną nukrinta iki normalios, bet gyvūnas bus vangus, šlubuos, nenorės judėti. Tokiu atveju būtina pasitikrinti dėl Laimo ligos. Kraujo parazitų sukeltos ligos pasireiškia gana greitai, po erkės įsisiurbimo praėjus nuo kelių iki 10 dienų. Laimo liga gali pasireikšti tik po kelių mėnesių ar po pusmečio. Dažnai Laimo liga diagnozuojama žiemą.
Ar galima išgydyti gyvūną, jei jis užsikrečia?
Visos erkių platinamos ligos yra išgydomos, jei jos pastebimos laiku. Šunis auginantys šeimininkai turėtų būti atidūs savo augintiniui ir pastebėję, kad augintinis „kažkoks ne toks”, vangus, praradęs apetitą, turėtų nedelsdami atvykti į kliniką, kur padaromas kraujo tyrimas, suleidžiami vaistai, naikinantys kraujo parazitus. Dažniausiai jau po poros dienų gyvūnas jaučiasi gerai.
Jei šeimininkai galvoja: „nieko tokio, šiandien neėdė, gal rytoj bus viskas gerai” – uždelsiama ir gyvūnas atvedamas tada, kai jau yra kritinės būklės, sunkiai pajuda, tuomet dažnai būna smarkiai pažeisti inkstai ir kepenys – tokius gyvūnus pavyksta išgelbėti retai. Labai svarbu pasitikrinti, padaryti kraujo tyrimą, tik pastebėjus, kad gyvūnas blogiau jaučiasi. Jei gyvūnas užsikrėtęs Laimo liga, bet gydymas pradėtas laiku – gyvūnas pasveiksta. Jei į veterinarijos kliniką kreipiamasi, kai sąnariai jau stipriai pažeisti, po gydymo gyvūnui tenka visą gyvenimą vartoti nuskausminamuosius vaistus. Gydymas nuo Laimo ligos užtrunka apie 4 savaites.
Ar gyvūnui persirgus erkių platinamomis ligomis, išsivysto imunitetas, ar jis gali užsikrėsti ir susirgti antrą kartą?
Imunitetas šioms ligoms nesusidaro. Teko matyti gyvūnų, kurie serga trečią ir ketvirtą kartą. Sakome šie gyvūnai erkėms yra labai skanūs, parazitai atsirenka, kurių gyvūnų skleidžiamas kvapas ir šiluma joms patinka. Tokių gyvūnų šeimininkai dažnai jau būna susidūrę su liga ir pastebi labai ankstyvus simptomus, nors neretai sako: „šį kart ne taip kaip pernai”. Reikia būti budriems ir neabejingiems, jei gyvūnas blogiau jaučiasi.
Gal yra šunims skiepų nuo erkių platinamų ligų?
Yra sukurti skiepai, tačiau tie skiepai apsaugo tik nuo babeziozės, nuo kitų erkių pernešamų ligų skiepų nėra. Prieš keletą metų, ši vakcina buvo naudojama mūsų klinikoje, tačiau jos atsisakėme. Pagrindinė priežastis, dėl kurios atsisakėme šios vakcinos, yra ta, kad ji apsaugo tik nuo Babesia canis, o yra ir Babesia gibsoni, Babesia vogeli ir kitos parazitų rūšys. Vakcina apsaugo nuo mirtinų Babesia canissukeltų komplikacijų, bet tirti ir gydyti gyvūną vis tiek reikia. Vakcina leidžiama du kartus, ji nepigi, o gyvūnas vis tiek gali susirgti. Būtinai reikia naudoti profilaktines priemones, nes rizika susirgti babezioze ar kitomis erkių pernešamomis ligomis išlieka. Todėl mūsų klinikoje, pasvėrę pliusus ir minusus, vakcinos atsisakėme.
Ar erkės nuo gyvūno gali įsisiurbti žmogui?
Paprastai suaugusi erkė maitinasi vieną kartą, tad jei ji prisisiurbė gyvūnui – ji kitam gyvūnui ar žmogui neįsisiurbs.Tačiau erkių nimfos taip pat gali būti užsikrėtusios parazitais – užsikrečia pirmojo siurbimosi metu ir vėliau perduoda parazitus siurbdamos kraują jau kaip suaugėlės. Jei gyvūnas parnešė neįsisiurbusią erkę ant kailio, ji gali pereiti ir įsisiurbti žmogui ar kitam gyvūnui.
Dažnas galvoja, kad šuninė erkė žmogui nesisiurbia. Ar tai tiesa?
Šuninė erkė (Rhipicephalus sanguineus) gali įsisiurbti bet kuriam žinduoliui, tame tarpe ir žmogui. Rudoji šuninė erkė ypač pavojinga, nes jos gyvenamoji vieta yra betoniniai cementiniai paviršiai, betono plyšiai. Joms nereikia pievų, miško ar žolės. Augintinius reikia saugoti nuo erkių net jei vedžiojate juos už pavadėlio asfaltuotais takeliais.
Šuninės erkės gyvenamoji aplinka
Ar užsikrėtęs šuo gali užkrėsti kitą gyvūną ar žmogų?
Užkrėsti kito negali jokiu būdu. Būtent erkė perduoda sukėlėją, kuris dauginasi kraujyje. Gyvūnas kito gyvūno ar žmogaus tikrai neužkrės. Nereikia bijoti užsikrėtusio šuns. Erkių platinamos ligos – vektorinės ligos – tai ligos, kurių sukėlėjus gyvi organizmai (vektoriai) perneša žmonėms arba kitiems gyvūnams, tiesiogiai nuo sergančio gyvūno užsikrėsti neįmanoma.
Už išsamią informaciją dėkojame Žvėryno veterinarijos gydyklos veterinarijos gydytojai Laurai Pauliukonienei.
