Lietuvos aviacijos ekspertų teigimu, keleiviai neturėtų baimintis skrydžių, nes lėktuvai išlieka pačia saugiausia susisiekimo priemonė. Pasak jų, aviakatastrofos, tokios, kaip praėjusią savaitę virš Atlanto sudužusio „Air France” lėktuvo, – itin retos. Psichologės Ritos Bandzevičienės nuomone, dažno žmogaus skrydžio baimė gali būti be racionalaus pagrindo.
Statistika byloja, kad galimybė žūti skraidant saugiausiomis pasaulio avialinijomis yra 1 iš 10,5 mln. skrydžių, o nelaimės metu vidutiniškai išgyvena 24 proc. skridusiųjų. Visgi lėktuvu keliaujantys stresą patiria dažniau negu traukinių, laivų keleiviai.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto vadovas Jonas Stankūnas teigia, kad kelionės lėktuvais – vis dar pats saugiausias būdas iš vieno taško atsidurti kitame.
„Nėra reikalo bijoti skraidyti. Ore jūs jausitės žymiai saugiau negu ant žemės”, – tikina jis.
Pasak J. Stankūno, aviacijos sektoriuje nuolat atliekamas auditas: tikrinami ne tik lėktuvai, tačiau ir aviacijos mokymo įstaigos.
„Yra kasdieninė orlaivių patikra: priešskrydinė ir poskrydinė, didesnė ir mažesnė patikra. Vyksta ir nuodugnesni tikrinimai, atliekami kas savaitę”, – pridūrė Alvydas Šumskas, Lietuvos civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Pasak J. Stankūno, skrydžio saugumą užtikrina ne tik dažna techninė lėktuvų apžiūra, tačiau ir skrydžių valdymo centrų nuolatinis tobulėjimas, ir oro sąlygų stebėjimas.
80 proc. nelaimių – dėl žmogaus kaltės
J. Stankūnas teigia, kad maždaug 80 proc. aviakatastrofų įvyksta dėl „žmogiškojo faktoriaus”: tiek dėl pilotų, tiek dėl technikų kaltės. Likusią dalį nelaimių sukelia techninės problemos bei nepalankios gamtos sąlygos.
Dėl to, anot J. Stankūno, šiuolaikiniuose lėktuvuose „praktiškai viskas automatizuota”.
„Šiuolaikiniuose orlaiviuose pilotas aktyviai pilotuoja tiktai žemėje. Pakyla, nuskrenda ir nusileidžia automatiškai”, – sako jis.
Jis pridūrė, kad nemažai nelaimių aviacijoje įvyko dėl prastų kalbos žinių, bet pabrėžė, kad šiuo metu, pagal visus tarptautinius reikalavimus, pilotų kalbos žinios beveik prilygsta filologų.
Aviacijos ekspertai teigia, kad nemažai lėktuvo dalių turi pakaitalus. Pavyzdžiui, pagrindinė lėktuvo elektroninė sistema nelaimės atveju turėtų net tris savo antrininkus.
„Sunkiai tikėtina, kad įvyktų kažkas tokio, jog visos trys rezervinės sistemos vienu metu neveiktų”, – sakė J. Stankūnas.
Jis teigė, kad kiekvienas aviacijos darbuotojas – ar pilotas, ar techninis darbuotojas nuolatos tobulinasi, dalyvauja profesiniuose kursuose, kuriuose yra gilinamos tiek teorinės, tiek praktinės žinios.
Lėktuvams ir skrydžio vadovams keliami ir aukšti sveikatos reikalavimai: šių profesijų atstovams, sulaukusiems 35 metų , sveikata tikrinama 2 kartus per metus.
„Lėktuvas negali būti senas”
Aviacijos ekspertai teigia, kad dauguma orlaivio detalių skirtos ribotam eksploatavimo laikui, o jam praėjus jos pakeičiamos. Todėl, jie tikina, kad lėktuvai gali būti tik „morališkai pasenę”, tačiau techniškai jie lygiai tokie patys geri ir patikimi kaip ir nauji.
„Apibūdinimą senas ar naujas galima vartoti tik kalbant apie lėktuvų modelius, o ne kalbant apie skrydžių saugą. Techniškai tvarkingas lėktuvas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, yra saugus”, – sako A. Šumskas.
Nėra saugiausios lėktuvo vietos
VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto vadovas teigia, kad nėra saugiausios lėktuvo vietos ir viskas priklauso nuo to, kaip krenta orlaivis.
„Nėra tokių vietų. Visos jos saugios. Avarijos atveju (saugumas) priklauso nuo Fortūnos arba atsitiktinumo. Vieną kartą gali nukentėti sėdintys gale, kitą – priekyje. Ir atvirkščiai”, – pritarė A. Šumskas.
Galima įveikti baimę
„Daug baimių ir, konkrečiai šituo atveju, gali būti be jokio racionalaus pagrindo”, – apie skrydžių baimę kalbėjo Rita Bandzevičienė, Mykolo Riomerio universiteto Psichologijos katedros docentė.
Antra vertus, ji pridūrė, kad katastrofos yra stiprus streso šaltinis, nekasdienis įvykis, galintys formuoti skrydžio baimę.
Pasak jos, vienas iš būdų įveikti baimę yra „susidraugauti” su baime ar nerimu.
„Vienas iš būdų yra kartu su baime daryti tai, ko bijai. Labai dažnai būna, kad žmogus bijo, tačiau jo sveikas protas sako, kad automobilių avarijų būna daug daugiau. Kai yra toks svarstymas – baime įveikti lengviau”, – sakė psichologė.
Pasak jos, baimę įveikti padeda ir pokalbiai apie ją. „Kai kalbi, geriau suvoki savo baimę. O samprotavimai, sukeliantys abejonę, prisideda prie baimės įveikimo”, – pridūrė psichologė.
R. Bandzevičienė sakė, kad įvairias emocijas – tarp jų ir baimę – galima suvaldyti įvairiais kvėpavimo pratimais.
