Kai kurie žmonės valgo tokius patiekalus, kad kitiems pasidarytų bloga vos išgirdus jų pavadinimus. Didžiosios Britanijos laikraštis „The Times” pristato neįprastų pasaulio patiekalų dešimtuką.
1. Aligatoriaus varškės pyragas (JAV)
Pasaulyje turbūt nėra labiau nesuderinamų dalykų, negu grėsmingas aligatorius ir saldus gabaliukas varškės pyrago.
Tačiau Naujojo Orleano kavinės „Jacque-Imo’s Café” virėjams pavyko pagaminti pikantišką varškės pyragą, kurio pagrindinis ingredientas yra dantuotas pelkių baisūnas.
Luizianoje aligatoriaus mėsa dažnai vartojama vietoje įprastos. Pietinėje JAV valstijoje klesti roplių ūkiai. Brangiausia aligatorių kūno dalis yra oda, bet į prekyvietes keliauja ir jų mėsa. O išradingi virėjai, dirbantys kavinėje „Jacque-Imo’s Café”, paverčia plėšrūną nepavojingu ir skaniu užkandžiu, pagamintu iš sūrio, aligatoriaus dešros ir krevečių.
2. Kartusis melionas (Afrika/Azija)
Kartusis melionas po vieno kąsnio privers jus susiraukti. Šiame vaisiuje esantis momordicinas sutraukia visą veidą.
Virėjai sugalvojo įvairių būdų numalšinti jo aštrų skonį. Kai kas melioną sūdo, kai kas blanširuoja. Pakistane iš karčiojo meliono, ėriuko ir prieskonių gaminamas nuostabus patiekalas „karela gosht”.
Nors pasižymi nemaloniu skoniu, kartusis melionas turi daug vitaminų ir mineralų, padedančių sergantiems diabetu mažinti cukraus kiekį kraujyje. Tyrimai parodė, kad jis taip pat padeda naikinti ŽIV virusą.
3. Kruvinasis liežuvis (Vokietija)
Galbūt reklamos agentūros galėtų sugalvoti patrauklesnį pavadinimą šiam kruvinam sumuštinio mėsos gabaliukui, tačiau šis vokiškas šaltas užkandis yra visai skanus. Jis gaminamas iš karvės kraujo ir liežuvio, išvirto, atvėsinto, plonai supjaustyto ir padėto tarp dviejų traškios bandelės puselių.
Kruvinąjį liežuvį galima aptikti Vokietijos delikatesų arba mėsos parduotuvėse. Jo skonis primena kitus „kruvinus skanėstus”, tokius kaip Kinijos kruvinas kiaulės pyragas. Tiesa, skonis nėra panašus į įpjauto piršto, nes į šiuos valgius dedama daug prieskonių.
4. Viščiukų sąnariai (Kinija)
Viščiukų sąnarius dievina kinai ir japonai. Pastarieji tik šiek tiek apkepa mažus sąnarėlius, kol jie pradeda rūkti ir skleisti aromatą. Kinai juos kepa ilgiau, prieš tai išmirkę česnakų tešloje.
Patiekalo pavadinimas kai kam gali sudaryti įspūdį, kad valgyti viščiukų sąnarius yra sudėtinga, kad reikia ilgai krapštytis ir atrinkinėti kauliukus. Bet tai netiesa. Šiame patiekale yra valgoma viskas: ir kremzlės, ir mėsa, ir oda, ir riebalai.
5. Hagis (Škotija)
Hagis atrodo kaip dūdmaišio maišelis, bet tai yra Škotijos kulinarijos, o ne muzikos tradicijos kūrinys. Šis produktas gaminamas iš avių širdžių, kepenų, plaučių ir kitokių vidurių, sumaišytų su avižiniais miltais, taukais, svogūnais ir prieskoniais. Šis mišinys kemšamas į avies skilandį ir verdamas.
Hagis yra labai senas valgis, apaugęs įvairiomis tradicijomis. Kasmet sausio 25-ąją, škotų poeto Roberto Burnso gimimo dieną, žmonės visoje Škotijoje rengia Burnso vakarienes, klausosi populiaraus jo kūrinio „Kreipimasis į Hagį” ir sočiai valgo.
6. Gyvas omaras (Azija)
Šiais laikais žmonėms labai rūpi, kad maistas būtų šviežias. Tuomet jie galėtų paraugti gyvo omaro – jis yra toks šviežias, kad dar juda lėkštėje.
Šis patiekalas reikalauja didelio miklumo – kuo greitesnis virėjas, tuo „gyvesnis” bus omaras. Pirma daromas pjūvis tarp pilvo ir galvos-krūtinės skirsnio, o uodegos mėsa skubiai išimama, plonai supjaustoma ir sukemšama atgal į uodegą. Likusi omaro dalis laikoma dubenyje su ledu, kad išsaugotų likusias motorines funkcijas.
Taigi omaras juda žiūrėdamas, kaip žmogus jį valgo.
7. Natto (Japonija)
Gleivėtas, lipnus, smirdantis ir pasenęs – japonų mėgstamas patiekalas natto Europoje sužavėtų nedaugelį. Sojų pupelės šešias valandas verdamos garuose, po to maišomos su specialiu raugu ir fermentuojamos 24 valandas. Patiekalas dar savaitę brandinamas, kol patiekiamas ant stalo.
Nors natto kvapas ir skonis nežadina didelio apetito, jis yra labai sveikas. Šis patiekalas mažina trombų atsiradimo riziką, padeda gydyti osteoporozę.
8. Prickly pear kaktusas (Meksika)
Šie kaktusai auga daugelyje sausų Amerikos kontinento regionų. Važiuodamas dykumomis nė nepagalvotum, kad aplink yra tiek maisto.
Meksikoje iš Prickly pear kaktusų gaminama viskas, pradedant pusryčiais ir baigiant desertais. Nuėmus dyglius, kaktuso lapus galima valgyti šviežius, kepti, virti. Iš jų gaminami net ledai.
Kaktusai turi specifinį skonį, bet yra labai maistingi. Juose esantys vitaminai ir mineralai padeda sergantiems diabetu. Taigi nelieskite kaktusų, valgykite juos.
9. Krūminės lervos (Australija)
Tai dar vienas įrodymas, kad maisto galima rasti bet kur. Pavyzdžiui, Australijos krūmų šaknyse, kur veisiasi kąsnio dydžio lervos. Jas galima valgyti gyvas arba kepti pelenuose, kad šiek tiek apskrustų. Lervose yra daug proteino, o skonis panašus į kiaušinio arba viščiuko.
10. Karvės tešmuo (Italija)
Pasirodo, karvė neturi nieko nereikalingo. Nors iš tešmens gauname daug pieno, jis dažniausiai atsiduria tarp atliekų, kai karvė paskerdžiama. Bet tik ne Toskanoje.
Seniau, kai Italijos visuomenėje vyravo didžiulė nelygybė, turtingieji valgydavo gardžiausias karvių dalis, o paprasti žmonės turėjo pasitelkti kūrybiškumą ir bandyti kažką pagaminti iš likučių. Troškintas ir keptas tešmuo išėjo visai skanus, jį gali valgyti net laktozės netoleruojantys žmonės.
