Pajutote pirmuosius peršalimo požymius? Skubėkite plikytis vaistažolių arbatos ir gerai išprakaituoti. Žinoma žolininkė Jadvyga Balvočiūtė sako, kad ligos daugybės vaistažolių bijo labiau nei velnias šermukšnio lazdos. Kodėl taip sakoma? Šermukšnyje yra tokia gausybė sveikatai naudingų dalykų, kad prie juos vartojančio žmogaus ligai pristoti yra labai sunku. Beje, liaudies medicinos patarimai gali padėti išvyti daug ligų, tad ir prisiminkime juos.
Vėl tie šermukšniai
Šermukšniai turi ne tik daug vitaminų (naudingi sergantiesiems avitaminoze, mažakraujyste, organizmui išsekus), bet ir pektinų, kurie sujungia į žarnyną patekusias nuodingas medžiagas ir neleidžia joms rezorbuotis į kraują. Taip pat neleidžia per plonojo žarnyno sieneles rezorbuotis angliavandeniams, dėl ko žmogaus organizmas gauna mažiau kalorijų ir liesėja. Be to, šermukšniai turi antibakterinių savybių, tad patariama vartoti sergant uždegimais, peršalus.
Prakaitas išsunkia ligą
Kai puola peršalimo ligos, pirmiausia būtina gerai išprakaituoti. Daug žolelių skatina prakaitavimą. Geriausiai žinoma – avietė. Tinka jos vaisiai, lapai ir kamienas. Aviečių arbata yra labai veiksminga su anyžių sėklomis, šalpusnių lapais, liepžiedžiais. Liepžiedžiai labiau skatina prakaitavimą sumaišyti su kmynų, moliūgų sėklomis, gervuogių lapais, jonažolėmis, juodojo šeivamedžio žiedais.
Gerai ir bruknių arbata, nes ji malšina troškulį, o tai aktualu karščiuojant. Prisigėrei tokios karštos arbatos, pamirkei kojas karštame vandenyje su druska (geriausiai tinka jūros druska, bet jei jos neturite, gerai ir valgomoji), garstyčiomis, ir – po šiltais patalais. Išprakaitavus nereikia greitai šokti iš lovos. Reikia tik persirengti sausais rūbais ir pagulėti, tikintis, kad rytoj ligos nebus nė kvapo.
Jei po ranka nėra jokių prakaitavimą skatinančių vaistažolių, tinka bet kokios kvapiosios žolelės. Ypač su medumi.
Gerklę reikia patepti
Peršalus dažnai visų pirma pradeda perštėti, skaudėti gerklę. Jei nieko nedarysite, pradėsite ir kosėti. Gerklei gydyti žolininkė rekomenduoja naudoti šeivamedžio, vingiorykščių, debesylų žolelių arbatas. Plautės šalina užkimimą, gydo kosulį.
Kai skauda gerklę, į arbatą gerai įberti sėmenų, kad jų gleivės suteptų gerklę. Sėmenys turi priešuždegiminių savybių. Pasninko metu senovės lietuviai sėmenimis netgi maitindavosi, o jų prikimštais čiužiniais nuo pragulų gynėsi.
Jei skauda gerklę ar kosėjame, pakvėpuokime bulvių garais: išvirkime bulvių su lupenomis, užsimeskime ant galvos paklodę ir pabūkime toje garų kameroje keliolika minučių. Kai kas rekomenduoja bulvių nuovirą ir gerti (būtinai šviežią ir šiltą), bet jų garai – veiksmingesni.
Kosuliui įveikti
Nuo kosulio padeda nemažai vaistažolių. Debesylų šaknų nuoviras lengvina atsikosėjimą, tinka įvairioms kvėpavimo takų ligoms gydyti. Šalpusniai labai lengvina atsikosėjimą, mažina uždegimą, skystina skreplius ir skatina jų išsiskyrimą. Sergant viršutinių kvėpavimo takų kataru labai veiksmingos yra rasakilos. Atsikosėti padeda ir pušų pumpurų užpilas ar nuoviras.
Organizmą reikia stiprinti
Prie imuninę sistemą stiprinančių žolių J.Balvočiūtė visuomet pamini ežiuolę. Kasdien galima pasigaminti arbatos iš kiečių, garšvų, stumbražolių, bruknių, beržų, juodųjų serbentų, gervuogių, šaltalankių, aviečių lapų, erškėčių, kalendrų vaisių, drebulės pumpurų. Patartina nepamiršti česnako – paties paprasčiausio liaudiško antibiotiko, prilygstančio penicilinui. Organizmas bus stipresnis ir to žmogaus, kuris valgo daug svogūnų. O kur dar šaltalankiai, gudobelės, kuriose sutelpa kone visa Mendelejevo lentelė.
Nepamirškime medaus
Daugelį ligų rekomenduojama gydyti medumi, po kruopelytę sunešiotą iš įvairiausių augalėlių. Jis tinka ir peršalimo ligoms. Labiausiai žinomas patarimas – gerti karštą pieną su medumi arba vaistažolių arbatomis.
J.Balvočiūtė pataria į karštą skystį medaus nedėti, nes prapuola jo vaistingosios savybės, lieka tik saldumas. Jei nuo peršalimo ligų į arbatą, kurią gersime su medumi, įtarkuosime imbiero šaknies, tai bus ypatingai veiksminga priemonė.
Pakilus temperatūrai dažnai nesinori valgyti. Taip organizmas pataria, kaip elgtis. Jei nesinori valgyti, vadinasi, tuo metu ir nereikia, organizmas negali dėmesio skirti virškinimui.
