Į iškylą gamtoje – jokių greitai gendančių maisto produktų. Pietūs – tik švarioje, tvarkingoje kavinėje. Tai priesakai, kuriuos privalu vykdyti vasarą.
„Vasaros metu padaugėja žarnyno infekcinių susirgimų. Dažniausia jų priežastis – mikroorganizmais užteršti maisto produktai. Jais apsinuodijama nesilaikant elementarių higienos reikalavimų, neteisingai ruošiant ir laikant maisto produktus. Karštyje maistas greitai genda, todėl net ir esant geroms sanitarinėms sąlygoms žarnyno infekcijos lieka svarbi problema”, – perspėja Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Daina Mainelė
Užkrečiamųjų ligų valstybės registro duomenimis šalyje kasmet užregistruojama nuo 11 iki 20 tūkstančių šių ligų atvejų. Žarnyno infekcinės ligos vidutiniškai sudaro apie 3 proc. visų užkrečiamųjų ligų, iš jų apie 70 proc. – bakterinės etiologijos infekcijos (salmoneliozė, kampilobakteriozė, šigeliozė, jersiniozė, kitos bakterinės infekcijos), apie 30 proc. – virusinės žarnyno infekcijos, sukeltos norovirusų, rotavirusų ir kt.
Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis didžiausias sergamumas salmonelioze registruojamas liepos, rugpjūčio mėnesiais.
Žarnyno infekcinių ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per burną, dažniausiai su maistu, kiek rečiau per nešvarias rankas ar šiais mikroorganizmais užterštus aplinkos daiktus, pavyzdžiui, žaislus, žindukus. Pagrindiniai salmoneliozės rizikos veiksniai yra kiaušiniai, vištiena ir jų produktai. Kampilobakteriozė plinta per vištienos, mėsos produktus, taip pat nevirintą, nepasterizuotą pieną ir jo produktus. Ne zoonozėmis (šigelioze, virusinėmis žarnyno infekcijomis) dažniausiai užsikrečiama žmogaus rankomis užterštu maistu – žaliaviniu pienu ir iš jo pagamintais produktais, mišrainėmis, salotomis, tačiau dažniausiai maistu, kuris vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma.
Kiekvienai bakterijų rūšiai būdinga tam tikra optimali dauginimosi temperatūra. Daugelio bakterijų, sukeliančių apsinuodijimus, dauginimosi temperatūra atitinka žmogaus kūno temperatūrą. Šaldytuve bakterijos praktiškai nesidaugina, nors jos ir nežūsta. Bakterijos, sukeliančios apsinuodijimus maistu, greičiausiai dauginasi esant 10-65 laipsnių šilumos temperatūrai.
„Vasara – atostogų ir iškylų metas, tad itin atidžiai reikėtų rinktis maisto produktus, imamus į kelionę. Reikėtų atsisakyti pyragų, pyragaičių su kiaušinių putėsiais, pertepimais ar kremais, nes tai vieni pavojingiausių produktų, galinčių sukelti apsinuodijimą maistu. Reikėtų vengti į iškylas imti greitai gendančius pieno, mėsos, karšto rūkymo produktus, o vietoj jų rinktis šalto rūkymo produktus, džiovintus vaisius, džiūvėsius, riestainius, sausainius, riešutus. Taip pat kelionių metu reikėtų atidžiai rinktis kavines ir nevalgyti neaiškios kilmės patiekalų ir produktų, laikomų ne šaldytuve”, – pataria D.Mainelė.
Norint išvengti apsinuodijimo maistu, reikia:
Rankas plauti šiltu vandeniu su muilu.
Prieš gaminant patiekalus iš žalios mėsos, paukštienos, kiaušinių ir baigus juos gaminti reikia plauti rankas, stalus, indus, įrankius.
Pagaminto maisto nedėti į indus, kuriuose buvo laikomi žali maisto produktai.
Dažnai skalbti virtuvines pašluostes ir plaušines.
Pyragaičius, tortus, varškės kremus, pasterizuotą pieną ir jo produktus laikykite iki +6°C temperatūroje, maltą mėsą ir jos pusgaminius iki +2° C, kiaušinius, atšaldytą paukštieną ir jos pusgaminius, triušieną, smulkią žvėrieną – iki +4° C, šviežią atšaldytą mėsą – iki +7° C.
Stipriai sušaldytus produktus atšildyti šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.
Būtina kuo greičiau suvalgyti ką tik pagamintą maistą, o jo likučius laikyti šaldytuve.
Nevalgykite žalių kiaušinių, nepakankamai termiškai paruoštos mėsos arba paukštienos.
Nevalgykite namie pagamintų konservų, kurių dangteliai išpūsti ar pažeisti.
Atsiradus pirmiesiems apsinuodijimo požymiams būtina kreiptis pagalbos į medicinos įstaigą.
