Švedijoje gausu turizmo objektų, susilaukiančių didelio turistų dėmesio. Vis dėlto nereikėtų pamiršti ir iš pažiūros niekuo neišsiskiriančių ir dėmesio nepritraukiančių objektų, – jie nemažiau įdomūs ir saviti.
Ales Stenar (Skonas): Atrodo, kad 58 monolitiniai rieduliai, stūksantys prie Kåsebergaåsen į rytus nuo Ystadmiesto, atgabenti jau vikingų laikais. Ales Stenar yra didžiausias Švedijos riedulių masyvas, savo forma primenantis laivą. Ši vieta laikoma magiška – tai tarsi švediškas Stounhendžas.
Visingsö (Smolandas): Veterno ežero salelę gaubia tikra švediškos vasaros idilė. Į salą galima patekti per dvidešimt minučių iš Gränna. Čia dviračiu galima apsukti ratą aplink didžiausią Švedijos ąžuolyną, apžiūrėti pilies liekanas ir dvi viduramžių laikų bažnyčias.
Visbija (Gotlandas): Visbijoje išlikusi ne tik 3,6 kilometro ilgio viduramžių miesto siena, kuri stūksojo Hanzos miesto klestėjimo laikais, bet ir keletas senų bažnytėlių.
Tanuma (Bohuslenas): Čia galima rasti 2500-3500 metų senumo raižynius ant uolų. Bronzos laikmečio „komiksus“ galima pamatyti Vitlycke, Södra Ödsmål bei kitur.
Kostero salos (Bohuslenas): Kostero salos yra Šiaurės jūroje prie Strömstad. Statistika rodo, kad šios salose yra daugiausia saulėtų dienų visoje Švedijoje. Čia nėra motorinių transporto priemonių. Ne sezono metu čia tvyro ramuma – vien vėjo, lietaus ir jūros nugludintos uolos, tykiai besiganačios avys ir jūroje besisupantys žvejai.
Sigtuna (Uplandas): Sigtuna yra idiliškas miestelis prie Melerno ežero. Šis miestelis senesnis už Upsalą ir Stokholmą. Tuo įsitikinti galima pasivaikščiojus centrine Storgatan gatve, vinguriuojančia tarp žemų medinių namukų ir bažnyčios griuvėsių.
Skokloster pilis (Uplandas): Pilį XVII a. įsakė pastatyti Karlas Gustavas Vrangelis – vienas Trisdešimtmečio karo generolų. Pilies vidinės patalpos taip ir nebuvo pilnai įrengtos. Stalių įrankiai dirbtuvėse vis dar tebeguli, atrodytų, – darbas tuoj bus pratęstas.
Retvikas (Dalarnas): Viduramžių bažnyčia, besiglaudžianti prie Siljan ežero pašonės, garsi žinomų Dalarno dailininkų tapybos darbais. Palei bažnyčia pastatytas didžiulis buomas, prie kurio atvykę į pamaldas žmones pririšdavo savo žirgus – prie jo buvo galima pririšti iki 100 žirgų. Tiesa, dauguma parapijiečių į pamaldas atplaukdavo valtimi. Vasaromis čia plaukioja išpuošti laivai, nugabenantys žmones į pamaldas ir pasižymintys dideliu punktualumu.
Gudmundtjärn (Medelpad): Keliaujant aplankyti miške esančią valstiečių sodybą Gudmundtjärn, reikia nepamiršti, kad keliaujama į praeitį. Sodyba įskūrusi apytikriai už 38 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Sundsvallas. Pirmieji miškai čia iškirsti 1778 metais, – miškų pakraštyje pastatytoje sodyboje žmonės gyveno nuo 1778 iki 1943 metų. Tik 1960 metais Gudmundtjärn miško proskyna sujungta su kitais keliais.
Storforsen (Norrbotten): Didžiausias Skandinavijos krioklys, esantis už 85 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Piteälv žiočių, vis dar nėra panaudotas energijos gavybai, nusausintas ar išdžiuvęs. Jis lygiai toks pat kaip ir prieš šimtą metų – vasaros metu, pilnai ištirpus sniegui, krioklys atgyja ir krioka didžiule vandens srove.
Arjeplog (Laplandija): Sidabro muziejuje galima išvysti įvairių papuošalų, kuriuos pagal senus pavyzdžius gaminosi samiai.
Kirunsa (Laplandija): Požeminėse angliakasių šachtose įėjimai tokie platūs, kad pro juos galėtų įvažiuoti netgi autobusai. Greitis, kokiu nusileidžiama žemyn šachtomis, įspūdingesnis už bet kuriuos amerikietiškus kalnelius.
Reklama: Kroviniai Švedija – Llietuva
