Kadangi Lietuvoje leidžiama prekiauti 165 maisto produktais, kuriuose yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), vienokiu ar kitokiu būdu jie patenka ir į restoranų aplinką. Ar mes, kaip vartotojai, žinome ką valgome?
Socialiai atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklo (LARTA) vadovas Artūras Nečejauskas sako, kad produkcijos su GMO sudedamosiomis dalimis galima rasti daugumoje viešojo maitinimo įstaigų, tačiau dalis jų bando šią tvarką keisti.
Lemia vadovo sąmoningumas
„Atsiranda restoranų, kurie pasisako prieš GMO. Yra šeimų verslų, kitų mažesnių restoranų, apie kuriuos gal mes ir nežinome, bet tai nebūtinai reiškia, kad jie nieko nedaro. Tai yra vadovo sąmoningumo momentas, kuomet jam svarbu, jis žino apie GMO ir stengiasi to išvengti. Mes, kaip vartotojai, jeigu norime kažko išvengti, ieškome būdų ir išvengiame. Yra atvejų, kai virtuvės vadovai arba savininkai mato tokį dalyką ir bando jo išvengti“, – sakė A. Nečejauskas.
Tie restoranai, kurie savo meniu nenori matyti GMO, stengiasi vienus produktus pakeisti kitais, ieško alternatyvų. Tokį pasižadėjimą yra davę 27 LARTA priklausantys restoranai. Šių restoranų tinklo atstovas sako, kad tai nėra tik žodinis įsipareigojimas.
„Tai yra savanoriškos iniciatyvos apsiėmimas. Nesame sertifikuojanti organizacija, ne valstybinė institucija, kuri verčia ir reikalauja, mes kviečiame tokius restoranus, kurie savanoriškai prisiima laikytis tam tikrų kriterijų, tarp kurių yra ir GMO prevencija“, – aiškino pašnekovas.
Nors kriterijų yra išties nemažai, tarp jų svarbią vietą užima tokie įsipareigojimai kaip nenaudojimas pavojingų sveikatai ar aplinkai nykstančių rūšių produktų, produktų su GMO, siekis kuo daugiau produkcijos pirkti iš vietinių gamintojų ir t.t.
„Kontrolė yra tokia, kad yra teisės aktai, kurie reglamentuoja GMO žymėjimą. Jeigu yra 0,9 proc. ir daugiau GMO – privaloma žymėti. Jeigu gyvuliams šerti buvo naudojami GMO pašarai, gyvulinės kilmės produkcijoje – piene, mėsoje, kiaušiniuose nėra žymima GMO. Tokio žymėjimo nėra teisės aktuose ir įstatymuose. Šituo konkrečiu atveju Valstybinė institucija negali sukontroliuoti, nes tai nėra privaloma“, – pasakojo A. Nečejauskas.
Ar GMO buvimas produktuose minimas meniu?
Nors įstatymiškai GMO buvimas produkte žymimas nuo 0,9 proc., nuėję į restoraną ar kavinę pavalgyti, vargu, ar rasime meniu prierašą, kad produkte apskritai yra kokių nors genetiškai modifikuotų organizmų pėdsakų.
A. Nečejauskas sako galintis pateikti vieno restoranų tinklo pavyzdį, kuris savo deklaruojamą nusistatymą prieš GMO patvirtino ir realiais veiksmais.
„Jų pozicija GMO atžvilgiu yra neigiama. Jie netoleruoja GMO produktų ir komunikuoja su teikėjais keisdami produktus. Buvo toks atvejis, kai tinklas išsiaiškino, kad tam tikra jų naudojamo aliejaus rūšis savo sudėtyje turi GMO. Tas aliejus buvo pakeistas, rastas kitas tiekėjas. Tai buvo kainų klausimas, ekonominis aspektas, bet dabar to aliejaus jie nebenaudoja“, – pasakojo A. Nečejauskas.
Tiesa, meniu prie patiekalų nėra žymima, kad jiems pagaminti nenaudojama GMO.
„Į meniu įtraukti visų patiekalų ingriedientus, sužymėti konkrečiomis proporcijomis – labai sudėtinga. Tuomet valgiaraštis taptų penkis, o gal net ir dešimt kartų storesne knyga. Vartotojas tikrai neskaitys, tai darytų vienetai, nes dauguma nesigilina į tai, kas parašyta. Dėl to mes, LARTA atstovai, sugalvojome kelis pagrindinius žymėjimus, kurie po truputį pildomi – t. y. sezoniniai produktai, vietiniai, ekologiški produktai, žuvys, kurios yra nenykstančios, ne rizikos zonos. Pagal tai vartotojas gali pakankamai greitai susiorientuoti“, – pasakojo A. Nečejauskas.
Jis tikino, kad LATRA priklausančiuose restoranuose, nors ir nėra valgiaraščiuose žymimi patiekalai be GMO (bendra nuostata yra tokia, kad GMO produkcija tokiems restoranams apskritai nepriimtina), restoranų darbuotojai yra apmokyti iš ko gaminami restorano patiekalai ir vartotojui domintis, turėtų tokią informaciją jam pateikti.
Anot pašnekovo, nors kiekvienam restoranui svarbu rasti tiekėjus, kurie galėtų žaliavas tiekti kuo pigiau, kai kurie vadovaujasi ne tik ekonominiais paskaičiavimais, bet ir sveika nuovoka, gilesniu supratimu, kas yra GMO, kokį galimą pavojų jis kelia.
„Jeigu paklaustume restoranų savininkų, kas yra GMO, ką jie žino apie jo galimas pasekmes, būtų šioks toks žinių trūkumas. Bet, manau, kad sveika nuovoka turėtų dominuoti, netgi neturint gilių žinių“, – svarstė A. Nečejauskas.
Buvimas atsakingu nebūtinai didina išlaidas
Pasiteiravus, ar paisymas tam tikrų įsipareigojimų atsakingai dirbančiam restoranui išaugina jo verslo kaštus, A. Nečejauskas teigė, kad taip nutinka ne visuomet. Dalis išlaidų gali padidėti, bet dalis kaštų yra ir sutaupoma.
„Turime parengę įsivertinimo anketas už praėjusius metus LARTA nariams, tas klausimas (dėl ekonominių išlaidų – red. past.) yra įtrauktas. Tiek, kiek mes bendravome su nariais, jie išsakė nuomonę, kad tai nėra kaštai, kurie tiesiogiai patiriami. Daugelis įsipareigojimų nesukuria papildomų išlaidų. Juk nėra taip, kad restoranas perka visas žaliavas su GMO ir staiga jų visų atsisako. Įsipareigojimuose yra ir išteklių taupymo, atliekų valdymo kriterijus. Tai darydami restoranai sutaupo – teigiamas rezultatas jaučiamas ne tik aplinkos atžvilgiu, bet ir gaunama ekonominė grąža. Teoriškai balansas turėtų būti nulinis – kažkur išleidžiama, kažkur sutaupoma, tiesiog reikia koreguoti procesus“, – aiškino LARTA vadovas.
A. Nečejauskas, paklaustas, kodėl asociacija jungia tik 27 narius, kodėl kiti restoranai, kavinės neskuba prisijungti, svarstė, kad pagrindinė priežastis galėtų būti tokia – buvimas LARTA nariu restoranams neduoda konkrečios finansinės naudos.
„Tai neduoda jiems uždirbti ateinantį mėnesį 10-20 proc. daugiau. Todėl niekas ir neskuba daryti pokyčių, nes keistis yra sunku ir tai trunka ilgai. Staiga atsiranda 20-30 įsipareigojimų, kai kuriems iš jų reikia vos ne viską keisti. Tai yra pastangos, laikas, energija, kurią reikia skirti ir kuri neduoda kitą mėnesį pelno. Aišku, yra kita problema – niekas negalvoja, kas bus po dviejų-penkių metų“, – sakė pašnekovas. Tokių, kurie masto penkis metus yra priekį, yra – bet jų mažuma.
Kokybiškas maistas visuose restoranuose – utopija?
Pašnekovas minėjo, kad pasaulyje yra viešbučių ir restoranų, kurie priklauso tarptautiniams tinklams ir kurie atėję į Lietuvą nustato aukštą socialinio verslo vystymo kartelę kitiems šioje nišoje veikiantiems dalyviams.
„Jų atsakingos veiklos įdirbis yra ilgametis. O pas mus tik pradžia“, – pastebėjo A. Nečejauskas.
Kiek Lietuvoje restoranų gali tapti socialiai atsakingais, pašnekovas siūlė sieti su ekonominiais, socialiniais dalykais.
„Lietuvoje vidutiniškai ar labiau pasiturinčiai gyvenančių yra maždaug pusė, kita pusė – neturi vidutinių sąlygų, turi žemesnes galimybes. Žiūrint aritmetiškai apie 50 proc. restoranų, kurie orientuojasi į vidutinių ir aukštesnių pajamų žmones, vartotoją pritaikys prie savęs – išugdys jį, išauklės. Ekonominės klasės restoranai neišgalės, nesitaikys prie aukštesnių reikalavimų“, – svarstė vyras.
Jo teigimu, šiai dienai pasakyti, kad visi restoranai Lietuvoje ateityje taps labiau atsakingi – negalima, tačiau noras būti socialiai atsakingu restoranų srityje plinta – tai panašu į tendenciją.
Kopenhagai pasaulyje tapus pirmuoju miestu visą viešą maitinimą aprūpinančiu ekologiška, sveika produkcija be GMO, kyla natūralus klausimas, ar Vilnius negalėtų sekti tokiu gražiu pavyzdžiu.
LARTA vadovas neneigia – vilčių sekti tokį pavyzdį yra.
„Žiūrint politiškai, pragmatiškai – Lietuva daug ką ima iš Skandinavijos. Turime daug skandinaviškos patirties ir įtakos. Kitas klausimas – skandinaviška patirtis ir lietuviška ekonomika, kurios truputį skiriasi. Tačiau vis tiek labiau lygiuojamės į skandinavus nei bulgarus ar graikus. Asmeniškai bendraudamas su studentais, dažnai cituoju skandinavišką modelį – tiek viešajame maitinime, tiek atliekų tvarkyme, tiek energetiniuose klausimuose. Skandinavija mums yra pavyzdys. Viltis yra, tik klausimas, kaip didysis verslas su valdžia kaip su įrankiu pasirūpins Lietuvos visuomenės gerove“, – svarstė A. Nečejauskas.
