Antrąjį šių metų mėnesį Lietuvos oro uostuose fiksuotas spartus aviacijos atsigavimas. Dviejuose oro uostuose – Kauno ir Palangos – keleivių skaičius viršijo priešpandeminius srautus. Iš viso vasario mėnesį per Lietuvos oro uostus keliavo beveik 371 tūkst. keleivių, aptarnauta 3211 skrydžių, pergabenta 1429 tonos krovinių.
Pasak Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio, antrąjį šių metų mėnesį pavyko atstatyti 90 proc. priešpandeminio keleivių srauto, o pergabentų krovinių kiekis augo net penktadaliu (lyginant su 2019 m. rezultatais).
„Matome, kad nuo pat metų pradžios skrydžių pasiūla eina koja kojon su paklausa, o pastaroji, tikėtina, dar turėtų ūgtelėti prasidedant aviacijos vasaros sezonui. Žvelgiant bendrai, pirmųjų mėnesių rodikliai viršija nuosaikias prognozes ir rodo tikrą gerą tendenciją. Vis daugiau keleivių pradeda atrasti ir naudotis vadinamomis tradicinėmis oro bendrovėmis, kurių skrydžių skaičiai Vilniaus oro uoste taip pat artimiausiu metu augs“, – teigia T.Zitikis.
„Brussels Airlines“ kovo pabaigoje atnaujins pernai rudenį laikinai sustabdytus tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Briuselio, oro bendrovė „Finnair“ Vilniaus oro uoste didins skrydžių dažnį tarp Suomijos ir Lietuvos sostinių, skrydžių dažnį tarp Vilniaus ir Varšuvos taip pat didins oro bendrovė „LOT Polish Airlines“.
Jo teigimu, sparčiausią atsigavimą metų pradžioje demonstruoja Kauno ir Palangos oro uostai. Juose fiksuotas keleivių skaičius jau viršija priešpandeminius rezultatus. Vasario mėnesį Kauno oro uostas rekordiniais laikomus metus (analogišką mėnesį) aplenkė 14 proc., Palanga – 8,5 proc. Tuo tarpu Vilniaus oro uoste šį vasarį pavyko atstatyti 83 proc. priešpandeminio keleivių srauto ir 70 proc. skrydžių.
Kauno oro uoste srautai jau viršija infrastruktūros pajėgumus
2023 m. vasarį per Lietuvos oro uostus keliavo beveik 371 tūkst. keleivių, aptarnauti 3211 skrydžių. Didžiausią dalį skrydžių ir keleivių aptarnavo Vilniaus oro uostas.
Per Vilniaus oro uostą praėjusį mėnesį keliavo daugiau nei 260 tūkst. keleivių, aptarnauta daugiau nei 2,2 tūkst. skrydžių. Palyginimui, 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu per šį oro uostą keliavo beveik 314 tūkst. keleivių, aptarnauta 3,2 tūkst. skrydžių. Pernai vasarį per Vilniaus oro uostą keliavo beveik 184 tūkst. keleivių, aptarnauta beveik 2,2 tūkst. skrydžių.
Vilniaus oro uoste toliau fiksuojamas spartus krovinių pergabenimo segmento augimas – praėjusį mėnesį buvo pergabenta apie 1,1 tūkst. tonų krovinių. 2019 m. šis rodiklis siekė 938 tonas, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 1051 toną.
Kauno ir Palangos oro uostai, pagal atsigavimo tempus, antrą mėnesį iš eilės lenkė priešpandeminius rezultatus.
Vasario mėnesį per Kauno oro uostą keliavo daugiau nei 87 tūkst. keleivių, aptarnauti 736 skrydžiai. 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu šiuos oro vartus rinkosi beveik 77 tūkst. keleivių, buvo aptarnauta 717 skrydžių. Praėjusių metų vasarį Kauno oro uoste aptarnauti 61 tūkst. keleivių ir 686 skrydžiai. Prognozuojama, kad Kauno oro uostas šiemet aptarnaus daugiau nei 1,2 mln. keleivių. Tai turėtų ženkliai viršyti jo projektinių pajėgumų ribas, todėl sparčiai atnaujinami terminalo plėtros planai. Tikimasi, dar šiemet turėti rangovą ir pradėti plėtros darbus.
Krovinių pergabenimo segmente Kauno uoste taip pat pastebimas augimas – vasarį čia gabenta 372 tonos krovinių. 2019 m. vasarį gabenta beveik 249 tonos, pernai – 549 tonos.
Palangos oro uoste antrąjį šių metų mėnesį keliavo beveik 23 tūkst. keleivių, aptarnauti 245 skrydžiai. 2019 m. vasarį Palangos oro vartus rinkosi 21 tūkst. keleivių, aptarnauti 272 skrydžiai. Pernai tuo pačiu laikotarpiu aptarnauti 10 tūkst. keleivių ir 180 skrydžių.
Lietuvos oro uostai prognozuoja, kad 2023 metais bendras pasiūlytų reguliarių krypčių skaičius sieks apie 100.
Primenama, kad šiuo metu Lietuvos oro uostuose reguliarius skrydžius vykdo 10 oro bendrovių, iš kurių 7 yra tradicinės oro bendrovės: „airBaltic“, „Scandinavian Airlines SAS“, „Finnair“, „Lufthansa“, „Swiss International Air Lines“, „Turkish Airlines“ ir „LOT Polish Airlines“.
