Naujausi duomenys rodo, kad turizmas Lietuvoje auga: 2025 m. atvykusių užsienio keliautojų skaičius padidėjo 4,4 proc. iki 1,5 mln., ir didžiajai daliai (77 proc.) jų Lietuva buvo pagrindinis kelionės tikslas.
Nors atvykstamojo turizmo (užsieniečių) srautai nuosekliai didėja, būtent vietinis turizmas pastaraisiais metais tapo tikruoju sektoriaus varikliu, išlaikančiu stabiliai aukštus ir net rekordinius rodiklius – apgyvendinimo įstaigos kasmet sulaukia apie 2,5 mln. vietinių turistų, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Augimą palaiko vietiniai turistai
Pasaulyje tapo įprasta turizmo situaciją lyginti su priešpandeminiais 2019 metais, o ne su naujausiais laikotarpiais.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, vietinis turizmas atsigavo su kaupu. Lietuvos gyventojai po savo šalį keliauja net aktyviau nei prieš COVID-19 pandemiją. Šiuo metu vietiniai turistai sudaro apie du trečdalius visų apgyvendintų svečių.
O štai užsieniečių – vis dar mažiau. Nors matomas kasmetis atsigavimas, užsienio turistų skaičius dar nepasiekė priešpandeminio lygio. Pavyzdžiui, 2018 m. bent su viena nakvyne į Lietuvą iš užsienio atvyko 1,7 mln. žmonių.
„Žvelgiant į platesnį regiono kontekstą, tokie pandemijos sukelti svyravimai yra natūralus ciklas. Pavyzdžiui, Estijoje vietinių turistų dalis nuo 32 proc. prieš dešimtmetį buvo šoktelėjusi iki 73 proc. per pandemiją, tačiau šiuo metu rinka natūraliai balansuojasi, ir vietiniai sudaro apie 47 proc. turizmo rinkos“, – sako „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas Raul Eamets.
Atvykstamasis turizmas paskatintų vietinį verslą
Atvykstančiųjų iš užsienio trūkumas yra nemaža problema. Šiuolaikinius keliautojus domina ne tik standartiniai maršrutai, bet ir išskirtinės patirtys, tokios kaip apsilankymas popkultūros ar teminiuose muziejuose, neįprastos koncepcijos kavinėse ar nematytos, dar nepatirtos pramogos.
Tokios idėjos, kaip Vilniaus šaltibarščių festivalis, interaktyvios cepelinų gamybos pamokos ar unikalios apgyvendinimo vietos atstatytuose istorinio paveldo dvaruose bei nameliuose medžiuose, kuria didžiulę pridėtinę vertę.
Tačiau tam, kad verslas galėtų sklandžiai kurti tokius traukos centrus, būtina jam užtikrinti palankias veiklos sąlygas: mažinti biurokratiją, apskritai skatinti turizmą ir kita.
Šiuo metu turizmo paslaugų teikėjai ir pramogų kūrėjai neretai susiduria su sunkumais norėdami gauti pradinį finansavimą drąsioms idėjoms įgyvendinti. Lėtai augantis atvykstamasis turizmas didina riziką tokiems verslams – nors vietiniai turistai taip pat mėgsta įvairias pramogas, jie dažniau renkasi tradiciškesnį poilsį.
Rinkodaroje reikia išryškinti neįprastus regiono privalumus
Jeigu Lietuva nori padidinti lankytojų iš tolimesnių šalių skaičių, R. Eamets siūlo atkreipti dėmesį į rinkodarą: „Pietų Europą vis dažniau alinant karščio bangoms ir miškų gaisrams, Šiaurės ir Baltijos šalys galėtų aktyviau kviesti turistus atsivėsinti. Švedija jau sėkmingai taiko šią strategiją reklamuodama būtent savo gaivią vasarą kaip privalumą.“
Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje vasarą yra apie 17,3 °C. Palyginti, Graikijoje vidutinė temperatūra siekia apie 26 °C, o Ispanijoje – apie 23 °C. Tad kol Pietų Europoje nuo pavojingų karščių turistai slepiasi viešbučiuose, Lietuva gali pasiūlyti komfortišką klimatą aktyviam pažintiniam poilsiui ir gamtos turizmui.
Tačiau vien rinkodaros nepakanka, jei susisiekimas išlieka nepakankamai patogus. Latvija turi „AirBaltic“, o Lietuva pasitraukė iš nepelningos oro linijų rinkos, tad norint atvykti į Lietuvą, gali prireikti daugiau pastangų.
Pasak ekonomisto, tai reikėtų kompensuoti aktyvesne valstybės parama infrastruktūros plėtrai ir naujoms skrydžių kryptims, nes ilgalaikėje perspektyvoje tai veikia efektyviau nei laikinos mokesčių lengvatos.
Saugumas – prioritetas ir turistams
Besitęsiantis karas Ukrainoje bei Lietuvos kaimynystė su rusija ir baltarusija taip pat slopina atvykstamąjį turizmą ne tik dėl tiesioginio turistų iš šių šalių srautų mažėjimo, bet ir dėl karo Lietuvoje baimės. Dėl to turistų iš kai kurių Vakarų Europos šalių srautai atsigauna lėčiau.
Šį nerimą R. Eamets siūlo mažinti tuo, kad, Suomijai ir Švedijai prisijungus prie NATO, Baltijos jūra tapo Aljanso vidaus jūra – tai ypač stiprus argumentas tarptautinėje erdvėje, stiprinantis regiono saugumo įvaizdį.
„Kadangi kaimyninėse šalyse rizikos panašios, tai neatbaido, todėl turizmas iš Latvijos ir Lenkijos sėkmingai augo. Tačiau jeigu norime atrodyti saugesni kitų šalių gyventojų akyse, turime ne tik pasikliauti NATO pajėgumais, bet ir investuoti į savarankišką saugumą. Būtina ieškoti visų įmanomų galimybių ne tik apsiginti, bet ir apskritai atbaidyti priešus nuo bet kokios minties apie karą“, – aiškina R. Eamets.
