Gegužės 3-iąją, minint Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos dieną, sostinės tiltai vakare nusidažys Lenkijos vėliavos spalvomis. Taip sostinė ne tik pažymi reikšmingą istorinį įvykį, bet ir sveikina Lenkiją ir jos žmones Lenkijos nacionalinės dienos proga.
„Tai istorinė diena ne tik lietuviams ir lenkams, bet ir baltarusiams bei ukrainiečiams. Jau prieš šimtus metų europietiškų valstybių suverenumas, reformos ir tautų laisvė buvo pagrįsti susitarimu ir kompromisu, o ne jėgos kultūra. Šiandieniniame kontekste gegužės 3-iosios Konstitucija – puikus pavyzdys“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
1791 m. paskelbta Gegužės 3-iosios Konstitucija – pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje (po JAV) rašytinė Konstitucija. Konstitucijoje įvardinama tautos kaip valstybės vientisumo ir suverenumo idėja. Ne monarchas su kariuomene, bet kiekvienas valstybės pilietis privalo ginti savo tautos laisvę. Tai dokumentas, skatinęs socialinę ir politinę Lietuvos visuomenės raidos pažangą, pradėjęs moderniai suprantamo parlamentarizmo ir politinės minties tradiciją Lenkijoje ir Lietuvoje.
Netrukus šia proga Rasų kapinėse atsiras lentelė lenkų kalba apie Literatų kalnelyje palaidotus įžymius lietuvių, lenkų ir baltarusių rašytojus, dailininkus, kompozitorius ir kultūros veikėjus.
Rasų kapinėse ilsisi dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, lietuvių tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius. Taip pat čia palaidoti 1920–1921 m. kovose žuvę Lietuvos kariai, o senųjų kapinių memoriale – kitoje fronto linijoje kovoję lenkų kariai.
