Šiandien sostinės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (VASA) darbuotojai Bernardinų sode ir Ozo parke pastatė 11 specialių namelių, vadinamų vabzdžių viešbučiais. Šią akciją VASA atstovai suorganizavo edukaciniais tikslais – siekdami paskatinti miestiečius domėtis juos supančia gamta ir prisidėti prie tvarios miesto ekosistemos išsaugojimo.
Iš natūralių medžiagų pagaminti nameliai, vadinami vabzdžių viešbučiais, yra skirti apgyvendinti įvairių rūšių vabzdžius, jie dažniausiai yra statomi parkuose, soduose arba miškuose. Be tiesioginės paskirties šie įdomūs statiniai naudojami ir apželdintų erdvių dekoravimui, ir kaip priemonė gyventojų edukacijai apie vabzdžių rūšių įvairovės išsaugojimo reikšmę.
Pasak VASA direktorės Justinos Prunskienės, tvarus ir tausojantis gyvenimo požiūris sparčiu žingsniu lenkia vartotojišką požiūrį mūsų gyvensenoje, todėl ypač svarbu, kad kiekvienas suprastų, kokia žmogaus padaryta veika gali pakenkti arba prisidėti prie aplinkos išsaugojimo.
„Mes rūpinamės komunalinių atliekų ir taršos mažinimu ir manome, kad svarbu, jog šių tikslų sąmoningai siektų ir miestiečiai. Todėl įvairiomis formomis stengiamės vykdyti gyventojų edukaciją. Dovanodami miestui vabzdžių viešbučius norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad kiekvienas ekosistemos dalyvis yra gyvybiškai reikšmingas harmoningai aplinkai. Svarbu tai prisiminti vykdant bet kokią veiklą, net jei ji liečia tik namų ribas, nes viskas tarpusavyje yra susiję ir daro įtaką bendrai aplinkai“, – sako Justina Prunskienė.
Vabzdžių viešbučių įkūrimo iniciatyva VASA darbuotojams kilo balandžio mėnesį po ąžuoliukų sodinimo akcijos Olandų gatvėje. Bendradarbiaudami su VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ miškininku Raimundu Ereminu, įmonės savanoriai pasirinko kelias Ozo parko ir Bernardinų sodo vietas, kuriose įrengė 11 įvairaus dydžio vabzdžių namelių. Šią akciją VASA darbuotojai organizavo savo lėšomis, taip asmeniškai prisidėdami prie miesto aplinkosaugos iniciatyvų.
„Tikimės, kad šie vabzdžių viešbučiai atkreips parkų lankytojų dėmesį, ypač vaikų, kurie mėgsta tyrinėti gamtos reiškinius, gyvūniją ir dažnai susidomi net mažiausiais vabaliukais. Pamatę tokį namelį suaugusieji savo vaikams galės paaiškinti, kam jie reikalingi ir ką reiškia mūsų aplinkai“, – tikisi Justina Prunskienė.
Pasak „Vilniaus miesto parkų“ miškininko Raimundo Eremino, vabzdžių rūšių įvairovės išsaugojimas yra aktualus daugelyje šalių, nes dėl miestų plėtros ir pramonės veiklos nuolatos išnyksta daugybė biologinių rūšių, kurios yra svarbios bendros ekosistemos pusiausvyrai.
„Įvairios vabzdžių rūšys nyksta ir dalis žmonių net nepastebi, jog darosi vis tyliau, nes vabzdžiai nebezvimbia, nebedūzgia. Gamtininkai vartoja net tokį terminas „tylusis rūšių išnykimas“. Jos nyksta dėl kenksmingos arba neatsakingos žmogaus veiklos, dėl pesticidų, herbicidų, dėl žmogaus įsikišimo į gamtą, netinkamo ūkininkavimo priemonių. Įtakos turi ir tai, kaip yra prižiūrimos pievos mieste, kokie augalai pasirenkami aplinkos apželdinimui“, – sako miškininkas.
Jo teigimu, dažniausiai žmonės vabzdžius pastebi tik tada, kai kuris nors iš jų įgelia arba įkyriai zirzia ir kelia susierzinimą. Deja, retai pagalvojama, kad net ir tie mažieji „skriaudėjai“ yra labai naudingi mūsų ekosistemos dalyviai, nes užima svarbų vaidmenį gyvūnų ir net žmonių maisto grandinėse.
„Pasaulyje egzistuoja apie kelis milijonus įvairiausių vabzdžių rūšių ir tik labai nedidelė jų dalis yra kenkėjiški. Dauguma vabzdžių atlieka biologinę kontrolę, tai yra naikina parazitus ir kenkėjus – amarus, vikšrus. Vabzdžiai purena dirvožemį, ardo biologines atliekas, jie yra labai svarbūs augalų dauginimuisi. Neabejotina, kad vabzdžių išnykimas kelia grėsmę ir kitų augalų bei gyvūnų rūšių išnykimui“, – aiškina Raimundas Ereminas.
Miškininkas džiaugtųsi, jei tokių vabzdžių viešbučių Lietuvoje atsirastų kuo daugiau. Net jei esminio pokyčio vabzdžių populiacijai ir nebūtų padaryta, svarbu, kad jie signalizuotų gyventojams apie ekologinės pusiausvyros išsaugojimo reikšmę.
„Mėgstantiems meistrauti namuose vabzdžiams skirtą namelį nesunku pasigaminti patiems. Svarbu panaudoti kuo įvairesnes natūralias medžiagas – medžių šakeles, tuščiavidurius stiebus, žievę, sudžiūvusią žolę, samanas, kad jos tiktų skirtingų rūšių vabzdžiams. Tokios medžiagos ilgainiui supūva, sutrūnija ir tampa nebetinkamos vieniems vabzdžiams, tačiau labai tinkamos kitiems. Todėl vieno viešbučio kontingentas gali laikui bėgant keistis“, – aiškina „Vilniaus miesto parkų“ miškininkas. Jis priduria, kad nereikia baimintis, jog tokiuose nameliuose apsigyvens erkės, joms reikalingos visai kitokios sąlygos.
Raimundas Ereminas džiaugiasi, kad vabzdžių viešbučiai atsirado Bernardinų bei Ozo parkuose. Miškininkas iš toli pastebi tokius namelius ir privačiose valdose. „Kai pamatau kieme ar sode tokį daiktą, galiu suprasti, jog čia gyvena žmonės, kurie mąsto kompleksiškai apie savo aplinką ir rūpinasi darnia jos ekosistema. Visi turime taip elgtis“, – sako miškininkas.
