Įprasta manyti, kad Graikija – tai senoviniai saulės nubalinti griuvėsiai, persmelkiantys mėlyną dangų, rami Egėjo jūra, besidriekianti palei nesibaigiančią pakrantę ir gyvybinga graikų kultūra, greta kurios – dar gyvybingesnė virtuvė. Tačiau Graikija, kaip rašoma „Itaka“ pranešime žiniasklaidai, savyje talpina kur kas daugiau: tai – mitų ir istorijos sūkurys, kuriame susipina senovės stebuklai, saulės nutviekstos salos bei nuotykių ieškotojus viliojantis nesenstantis žavesys.
Pasak „Spyros Metaxas by TALK & Drink“ restorano savininkės, jau 20 metų Lietuvoje gyvenančios graikės Lolos Sakanis, Graikija nėra vien tik skaisti saulė ir mėlyna jūra, salos ar senovinė architektūra. „Graikiją galima apibūdinti dviem veiksniais: tai yra emocijos, arba nepagauta svajonė. Kas yra Graikija, nežino net ir patys graikai – jei jie žinotų atsakymą, tiesiog būtų neįdomu gyventi.“
Graikiškos virtuvės atspindys – Vilniaus senamiesčio širdyje
Graikų virtuvė – esminis šios tautos tapatybės elementas. Lola Sakanis, jau daugiau kaip du dešimtmečius vadovaujanti pačiame Vilniaus senamiestyje įsikūrusiam restoranui „Spyros Metaxas by TALK & Drink“, teigia, kad čia Graikijos ir Viduržemio jūros regiono patiekalai perkeliami į 21 amžių.
„Tai vieta, kur Graikijos kultūra tampa visos veiklos filosofijos ir maisto orientacijos atspirties tašku. Restoraną atidarėme dėl to, kad norėjome nustebinti daug mačiusius lietuvius ir suteikti jiems unikalią galimybę pasinerti į graikų kultūros malonumus“, – sako restorano vadovė.
Restorano vardo kilmė – taip pat graikiška: jis pavadintas žymaus 19–20 amžių graikų generolo ir politiko Spyros Metaxo garbei. Jo gyvenimo laikotarpiu egzistavę spiritiniai gėrimai nepasižymėjo dideliu aromatu ar charakteriu, todėl jis svajojo sukurti unikalų, švelnų, bet intensyvų spiritinį gėrimą – tikrą kelionę per pojūčius. 1888 m. Spyros Metaxas sukūrė „Metaxa“, – originalų graikišką spiritinį gėrimą, kuris šiandien yra pripažįstamas kaip unikalus gintaro spalvos gėrimas, o daugybę jo rūšių galima paragauti restorane.
Vilniuje veikiančiame restorane vyrauja trys pagrindiniai graikų virtuvės patiekalų akordai: folkloras, populiarioji virtuvė ir daugiakultūrinių tradicijų sintezė. „Dar ir šiandien patys kepame autentišką graikišką duoną, nors pagrindinio ingrediento – tinkamo jogurto – Lietuvoje nebuvo. Lietuviškas pienas, deja, netinka graikiškam jogurtui gaminti, o pats jogurtas, randamas parduotuvėse, nėra tikrasis originalus jogurtas. Tai – didelis procesas, kurio metu mokėmės mes, mus mokė Lietuva, o patys mokėme lietuvius“, – pasakoja L. Sakanis.
Jos teigimu, paminėti trys akordai leidžia pajusti tikrosios saulėtos Graikijos dvelksmą pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, kur atsiveria maisto ir kultūros simbiozė. „Graikai turi tokį pasakymą: reikia žinoti, ką valgyti, kaip valgyti, kada valgyti ir su kuo valgyti, ir graikai nevalgo – jie ragauja, pajausdami emociją, prisiminimus, kurie suteikia sparnus. Graikai – viena didelė diaspora, išsibarsčiusi po visą pasaulį, ir jų virtuvės yra skirtingos, turinčios savo ypatumus. Todėl norėjome surinkti esminius jų segmentus, ir taip supažindinti Lietuvą su tikrąja graikiška virtuve.
Graikijos gastronomijos perlai – išskirtinėse salose
Nuo Jonijos jūros iki Egėjo jūros salyno – kiekviena Graikijai priklausanti sala vilioja savo unikaliu paveldu, papročiais ir tradicijomis, kartu atskleisdama turtingą ir įkvepiantį graikų tapatybės kaleidoskopą. Kiekviena Graikijos sala – tarsi mažas pasaulis, susijungiantis į bendrą visumą, pavyzdžiui, Taso ir Zakinto salų, kurias pasiekti padės kelionių organizatorius „Itaka“, kultūros ir virtuvės skiriasi, nors viena nuo kitos nutolusios per kiek daugiau nei 800 kilometrų.
L. Sakanis pabrėžia, kad norint suprasti, kuo ypatinga kiekvienos salos virtuvė, būtina atsižvelgti į to krašto istoriją ir kas turėjo daugiausia įtakos regiono virtuvei: „Ne veltui yra sakoma, kad arba tu myli Graikiją, arba apie ją svajoji. Kiekvienas iš mūsų viduje nešiojamės savą Graikiją, bet ar kiekvienas yra pasiruošęs jos paragauti ir ją suprasti?“
Viena tokių unikalių salų – žaliuojantis Zakintas, kuriame išlikę daug miškingos laukinės gamtos ir tradicinių kaimų. Tikrasis salos grožis atsiskleidžia vakarinėje pakrantėje, kur galingos kalkakmenio uolos remiasi į turkio spalvos jūrą. Sala garsėja turtinga istorija – jos vystymuisi įtakos turėjo senovės graikų, romėnų, venecijiečių civilizacijos, įliejusios savo kultūrą į vietinę virtuvę.
Zakinto gastronominį racioną sudaro tradiciniai Viduržemio jūros regiono ingredientai: alyvuogių aliejus, šviežios daržovės, česnakai – jų naudojama itin gausiai, prieskoninės žolelės, vaisiai, medus, jogurtas ir sūris. Sala gali pasigirti bene geriausiu alyvuogių aliejumi visoje Graikijoje: šis išskirtinis, „skystuoju salos auksu“ dažnai vadinamas aliejus Zakinto alyvmedžių giraitėse išgaunamas sodraus ir stipraus skonio.
Firminiu salos patiekalu galima laikyti „Sartsa“ – sotų ir aromatingą mėsos troškinį, paruoštą iš švelnios jautienos gabalėlių bei lėtai virtų svogūnų, česnakų, pomidorų ir kvapniųjų žolelių. Pašnekovė pabrėžia ir „Mizithra“ – labai populiarų patiekalą, gaminamą iš džiovinto sūrio ir valgomo su medumi arba kitais patiekalais.
Viduržemio jūros regiono malonumai – iš Taso salos
Taso sala taip pat užima svarbią vietą ne tik graikų virtuvėje, bet ir šalies mitologijoje bei istorijoje: epinėje Homero poemoje „Odisėja“ Tasas minimas kaip viena iš Odisėjo kelionės stotelių. Ši sala buvo herojaus prieglobstis, suteikęs poilsį ir atgaivą.
Tasas susijęs ir su senovės Makedonijos karalyste – tai pabrėžia ir L. Sakanis: „Taso sala – tikras Makedonijos kultūros atspindys, todėl jis pasižymi visai kitokia kultūra: ar tai būtų maistas, ar žmonės, šokiai ar dainos – netgi gyvenimo ritmas čia kitoks. Salos virtuvėje susijungia Makedonijos ir visų Graikijos regionų tradicijos“.
„Spyros Metaxas“ restorano vadovė atskleidžia, kad ieškant unikalaus baklavos skonio, atrastas autentiškas Makedonijos regiono receptas, dėl kurio šis desertas – negenda. „Į jį įeina tik miltai, vanduo, riešutai, medus ir alyvuogių aliejus. Turint omenyje, jog Aleksandras Didysis daug keliavo, šis negendantis desertas tapo tikru jo kareivių išsigelbėjimu.“
Graikija – svetingas kraštas visus metus, tačiau būtent šiltuoju metų laiku atsiskleidžia visų jos regionų ir salų grožis bei subtilybės. Kartu su kelionių organizatoriumi „Itaka“ leidusis į Taso ir Zakinto salas, kiekvienas keliautojas gali pažadinti savyje vidinį tyrinėtoją, pasinerti į senovės stebuklus, mėgautis saulės spinduliais prie Viduržemio jūros bei ragauti kultūros ir istorijos prieskonių prisotintos virtuvės. Tereikia pasiruošti kelionei, kuri paliks neišdildomą pėdsaką sieloje, nes Graikija visa savo didybe laukia atvykstant kiekvieno.
