Šiaulietė Elžbieta Eitmantienė gerai žino kuri vaistažolė kokią negalią gydo. Jomis gydo ne tik kitus, bet ir save. Pati aštuoniasdešimtmetė serga retai, o apsirgusi geria ne tabletes, o gydomąsias arbatas.
Vaistažolių — į gimtinę
Anksčiau moteris niekada negalvojo, kad teks turguje prekiauti. Išėjusi į pensiją savo sklype užsiaugino daug daržovių, vaistažolių. Neturėdama jų kur dėti išsiruošė į turgų. Litas, kitas — ne pro šalį. Pensija nedidelė. Jau patį pirmą kartą E. Eitmantienė įsitikino, kad jos atsineštus žolynus noriai perka įvairaus amžiaus žmonės. Tada ir kilo mintis rinkti ir džiovinti ne tik darže auginamas vaistažoles, bet ir savaime augančias.
„Žolelių niekada nerinkau ir nerenku kur nors užmiestyje, — sako moteris. — Važiuoju į Kelmės rajoną. Netoli Kražių — mano tėviškė. Labai gerai pažįstu tas vietas, puikiai žinau kas kur auga. Ten rinkti vaistažoles man malonu. Be to neužterštoje aplinkoje jos švarios. Vadinasi ir gydomosios galios stipresnės.”
Į tėviškę E. Eitmantienė išvažiuoja dažniausiai pirmuoju autobusu. Vyksta tik giedrą dieną. Lietingą lieka namuose, nes vaistažoles rinkti galima tik sausu metu. Nuvykusi pasivaikšto po pievas, apsižiūri, lukteri, kol nukris rasa. Sklidinais krepšiais nešina grįžta. Tuoj pat žolynus perrenka, suriša, sukabina pavėsyje ar paskleidžia kambaryje.
„Viską darau kaip reikiant. Man ne tas pats, kokius žolynus žmonės perka, — sako žolininkė. — Kuo jos efektingesnės, tuo geriau. Kitas atėjęs ir padėkoja, kad mano vaistai pagelbėjo. Žmogui gerai, o ir man malonu.”
Beveik visi augalai — vaistai
Visiems daržininkams gerai žinomas sunkiai išnaikinamas varputis taip pat turi gydomųjų galių. Jų užpilas geriamas nuo virškinamojo trakto ligų. Rasakilos arbata palengvina kosulį bei kvėpavimą. Ji taip pat vartojama nuo viduriavimo, kraujavimo, viršutinių kvėpavimo takų susirgimų.
„Gysločio lapai — geriausias vaistas skrandžio opoms, žarnyno ligoms gydyti. Pati įsitikinau. Dėl opos esu net du mėnesius ligoninėje gulėjusi, — sako žolininkė. — Dabar tik truputį mausteli, tuoj ištraukos išgeriu ir vėl jaučiuosi lyg niekur nieko. Tokia liga sergant kiekvienam būtina ir maisto prisilaikyti. Nevalgyti riebiai ir aštriai”.
Gelsvų pavasarinės raktažolės žiedų, ramunėlių bei medetkų užpilas padeda atsikosėti sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. Pušų pumpurų nuoviras taip pat palengvina kosulį. Geriamas ir gerklei suskaudus.
Kaštonų žiedai — nepakeičiamas vaistas varikoziniam venų išsiplėtimui, kojų pabrinkimui, uždegimui gydyti. Geriama arbata, o stipresniu nuoviru įtrinami audiniai. Kraujažolės stabdo ne tik kraujavimą. Jų arbata vartojama apetitui žadinti, sergant skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui.
Paprastųjų trispalvių našlaičių žolės užpilu gydomasi nuo podagros, reumato, odos ligų: alerginio dermatito, diatezės, egzemų. Jis taip pat palengvina atsikosėjimą, skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina medžiagų apykaitą.
Smiltyninių šlamučių nuoviro žolininkė rekomenduoja gerti kepenų ligomis sergantiesiems. Trys šaukštai žiedų užpilami stikline virinto vandens. Uždengtas indas įstatomas į kitą, pripildytą vandens, ir virinama apie pusvalandį. Atvėsęs nuoviras perkošiamas, pripilamas išgaravęs vandens kiekis. Geriama po pusę stiklinės du kartus per dieną prieš valgį.
„Visų gydančių žolynų išvardyti neįmanoma, — sako žolininkė. — Reikia tik pasidomėti. Iš visų mūsų krašte augančių augalų tik kelios dešimtys yra nuodingų”.
Vaistų vaistas
Vaistinis šalavijas, kaip ir juozažolė, pasak Elžbietos Eitmantienės, turi gausybę gydomųjų savybių. Ir ne tik. Jis puikus prieskonis, kuriuo galima pagardinti žirnių, pupelių, sojų, mėsos patiekalus. Ypač tinka avienai. Suteikia aštroką skonį bei pikantišką aromatą.
Karštas pienas su šiais augalais mažina kvėpavimo takų uždegimą. Lapelis ant sumuštinio apsaugos nuo peršalimo, o arbata ramina ir praskaidrina nuotaiką. Šalta šalavijų arbata mažina prakaitavimą. Stipresniu užntpilu vilgomos žaizdos greičiau gyja. Rauginės ir karčiosios medžiagos, esančios juose, naikina mikrobus, todėl verta jų šakelę įdėti į gėlių puokštę ir pamerkti kambaryje.
„Šalavijai — labai gražūs, todėl juos galima auginti net ir gėlynuose, — sako E. Eitmantienė. — Žiemą, kad neiššaltų, reikia pridengti. Dauginami sėklomis, atlankomis ar dalijant kerą. Džiovintų šių augalų lapelių bei juozažolių tikrai verta turėti namų vaistinėlėje.”
Reda JANULYTĖ
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.: „Smiltyniniai šlamučiai, dar kitaip kačpėdėliais vadinami, — geriausias vaistas nuo kepenų ligų. Arbata, kaip ir visos kitos, geriama maždaug penkiolika minučių prieš valgį,” — sako šiaulietė Elžbieta Eitmantienė.
