Graikija daugiausia yra kalnuota šalis, turinti daugiau kaip 300 didesnių ar mažesnių kalnų. Pagrindinė kalnų grandinė yra lyg žemyninės Graikijos dalies stuburas – tai Pindus kalnai. Kelionės į Graikiją yra labai populiarios, sakoma, kad per nepilnus metus turistų čia apsilanko daugiau kaip 17 milijonų. Dauguma atostogauja kurortuose Graikijos salose, bet kažin kiek iš jų žino, kad ir Graikijos salos yra kažkada Egėjo jūroje paskendusių kalnų viršūnės.
Aukščiausias šalyje ir visoje Vakarų kultūroje labiausiai žinomas yra Olimpo kalnas, kurio Mytiko viršūnė siekia 2 917 metrus. Visoje Graikijos teritorijoje yra maždaug 40 kalnų grandinių, iškylančių daugiau nei 2 kilometrai virš jūros lygio. Kalnai yra labai įvairūs, ypatingai vaizdingi, miškingi (tai yra netgi seniausios Europoje natūraliais miškais apaugusios teritorijos), juose gausu retų augalų ir gyvūnų. Dauguma kalnų yra saugomi kaip nacionaliniai parkai, o per paskutinius dešimtmečius buvo ypač išplėtota jų infrastruktūra ir jie tapo patogesni turistams.
2013 metais buvo paminėta 100 metų sukaktis nuo tada, kai į dievų buveinę Olimpo kalną pirmą kartą įkopė žmogus. Olimpo kalno nacionalinis parkas yra pasiekiamas važiuojant 1-uoju šalies greitkeliu, jungiančiu Atėnus ir Salonikus (taip lietuvių kalbos komisija liepia vadinti antrąjį pagal dydį Graikijos miestą Thessaloniki). Maždaug 80-90 kilometrų nuo Salonikų ir 400 kilometrų keliu nuo Atėnų (tiesia linija 250 km).
Nenustebkite, bet taip vadinamas Olimpo kalnas iš tiesų turi 52 viršūnes. Šie kalnai yra įdomūs tuo, kad kyla beveik iškart nuo jūros pakrantės linijos, tad kopiant jais jus pasitiks visa aukščių ir gamtos įvairovė. Galima pasirinkti įvairaus sudėtingumo trasas, nakvoti įsirengiant stovyklavietes ar kalnų nameliuose. Pagalbai su nešuliais įmanoma nusisamdyti ir kalnų asilus. Nakvynė kalnų nameliuose kainuoja maždaug 12-15 eurų, maisto patiekalai apie 5 eurus. Nameliai veikia nuo pavasario iki rudens, bet net ir žiemos mėnesiais galima apsistoti bene aukščiausiai įsikūrusioje Yosos Apostolidis (2 700 m), iš kurios pasiekiamos Stefani ir Mytikos viršūnės.
Jei jūs pasirinkote Graikiją ir kelionės tikslas yra kopimas į kalnus, siūlome jums kelis maršrutus.
Prione-Spilios Agapitos namelis-Skolio viršūnė
Iš 1-ojo greitkelio išsukite link Litochoro. Toliau važiuokite Olympus ir Prione link maždaug pusę valandos per lapuočių ir spygliuočių mišką. Automobilį palikite aikštelėje, kur baigiasi kelias, šalia tavernos. Čia prasideda kalnų takas, kuris aiškiai nužymėtas ir nereikalauja techninio pasiruošimo. Tiesa, šalia automobilių aikštelės yra šaltinis, tad gera mintis bus vandens butelius prisipilti čia, nes einant toliau šaltinių nebebus. Žinoma, vandens bus galima nusipirkti kalnų namelyje.
Pirmoji tako atkarpa eina pro bukų giraitę, kurią neužilgo pakeičia kalnapušės (jos čia vadinamos Bosnijos pušimis). Maždaug už 3 valandų prieisite kalnų namelį. Jis vadinamas Spilios Agapitos arba angliškai tiesiog „Refuge (namelis) A“ ir yra 2 kilometrų 100 metrų aukštyje virš jūros lygio. Aukščiau už jo kraštovaizdis dar kartą pasikeis, sumažės medžių, juos pakeis žolė, bei riedantys akmenys, tad eiti bus sunkiau. Kiek paėjus už namelio, takas šakojasi. Dešinysis veda į Mūzų slėnį ir kitus kalnų namelius (Kakalos ir minėtąjį Apostolidis). Siūlome pasirinkti kairįjį, į Skolio viršūnę, esančią 2 kilometrų 911 metrų aukštyje. Netrukus ir pamatysite rodyklę į ją, o dešiniau bus Zonaria posūkis į aukščiausiąją Mytikas viršūnę. Įkopti į Skolio viršūnę reikia maždaug dviejų valandų ir daug ištvermės. Bet tikrai verta atsiveriančio vaizdo į Mytikas, Stefani ir keletą kitų viršūnių rytuose ir pietuose. Paskaičiuokite, kad grįžimui atgalios prireiks maždaug tiek pat laiko, o sutemus eiti kalnuose tikrai nėra saugu. Beje, jūsų pradžios taškas Prione yra maždaug 1 kilometras 50 metrų virš jūros lygio, tad iš viso iki Skolio būsite pakilę ir nusileidę kilometrą 861 metrą.
Kelias į Mytiko viršūnę
Jei virš Spilios Agapitos namelio pasirinksite taką į Mytikas, jis ves per kitą viršūnę Skala, kuri yra 2 kilometrų 866 metrų aukštyje ir nuo namelio iki jos nueiti užtrunka 2-2,5 valandos. Pakeliui yra ketera su alpinio grožio šlaitais. Nuo Skalos iki Mytiko prasideda sunkiausioji atkarpa – kopimas uolomis. Tad reikėtų įvertinti savo jėgas.
Verta aplankyti ir gražųjį Mūzų slėnį, kuris tikrai ne be reikalo gavo šį pavadinimą. Netoliese yra du kalnų nameliai Kakalos (dar vadinamas Hristos Kokkalos) ir Yosos Apostolidis, kuriuose pernakvojus galima išsiruošti šturmuoti Mytiko. Pradžioje kylama į viršų; pakeliui yra Portes, tada Stefani viršūnės. Perėjoje tarp jų turėtumėte gražiai matyti Mytiką kairėje, o Stefani dešinėje. Sekdami raudonas ant akmenų išpieštas rodykles, po 30-40 minučių, pasieksite Mytiko viršūnę. Kelias būna sunkesnis, jei pasitaiko nuošliaužų. Tačiau neturėtumėte pergyventi dėl adrenalino kiekio kraujyje – vis tiek užkėlus koją ant viršūnės, pajusite, kad atvykote į dievų buveinę Olimpą.
Nusileidę nuo kalnų būsite tikrai verti poilsinės kelionės nuostabiame Graikijos paplūdimyje.
