Vilniaus aukštutinės pilies liekanos yra Vilniuje, Gedimino kalno ovalioje aikštelėje, kurios ilgis 110-120 m, plotis 50-60 m.
Kalno aukštis nuo papėdės yra 47-48 m. Kalno šlaitai – statūs (35′-40′), todėl ši pilis būdavo sunkiai įveikiama priešams.
Pilis priklauso Vilniaus pilių rezervatui.
Aukštutinės pilies, jos pastatų pradžia, siekia ankstyvojo geležies ar net žalvario amžiaus laikus. Tai sąlygojo tinkamos gamtinės bei geografinės sąlygos.
Pagrindiniai pilies pastatai yra apgriuvę. Geriausiai yra išsilaikęs Vytauto valdymo metais statytas vakarinis bokštas, kuris vyrauja senamiesčio panoramoje. Dabar jis yra trijų aukštų, į viršų siaurėjantis. Šio bokšto viduje yra gotikiniam stiliui būdingų architektūrinių detalių, mūro.
Gedimino pilis – tai objektas, jau nuo senu laikų, tapęs ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos simboliu. Pilis įsikūrusi Gedimino kalno aikštelėje ir yra puikiai matoma iš viso senamiesčio.
Pilies istorija glaudžiai susijusi su Vilniaus kūrimosi istorija. Kaip ir miestas, pilis pirmą kartą paminėta 1323 m. Gedimino laikais pilis buvo ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis centras, bet ir gynybinio komplekso dalis. Kartu su kitomis Vilniaus pilimis sėkmingai atlaikiusi ne vieną kryžiuočių puolimą.
1919 m. sausio 1 d., atkūrus Lietuvos valstybę, pirmą kartą Gedimino pilies bokšte buvo iškelta Lietuvos vėliava. Deja, neilgam. Vilniaus kraštas buvo okupuotas lenkų, ir tik 1939 m. spalio 29 d. Pilies bokšte vėl suplevėsavo Lietuvos trispalvė. Antrojo pasaulinio karo metu gerokai nukentėjo vakarinis pilies bokštas.
Po karo, nors Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, bokštas buvo atstatytas ir 1960 m. sutvarkius kalno teritoriją, konservavus kitų pilies statinių fragmentus, vakariniame bokšte buvo atidarytas Pilies muziejus, kuris nuo 1968 m. tapo Lietuvos nacionalinio (tuometu Istorijos ir etnografijos) muziejaus padaliniu. Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, 1988 m. spalio 7 d. pilies bokšte vėl iškelta Lietuvos vėliava, o 1995 m. suremontavus Pilies bokštą, duris atvėrė atnaujinta ekspozicija. Nuo bokšto viršuje įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabi nepriklausomos Lietuvos sostinės panorama. Pilies bokštas su Lietuvos valstybės vėliava tapo tautos kovų už nepriklausomybę ir valstybingumą simboliu.