Kai vanduo šiltas, karosai aktyviai maitinasi ir gerai kimba. Tačiau pagauti didelį karosą nėra lengva. Bandymai sugauti karosą atsitiktinėje vietoje pasmerkti iš anksto, nebent tikslas — maži karosiukai. Dideli karosai labai prisirišę prie įprastų savo maitinimosi vietų, todėl pasirinkus netinkamą vietą neišgelbės net prabangiausios sudėties jaukai. Jie nebus efektyvūs, nes neprivers karosų plaukti kitur, toliau nuo jiems įprastų vietų. Jaukinti ir gaudyti karosus reikia ten, kuri jie ieško maisto.
Seklumos karosams patrauklios tada, kai oras šiltas ir ilgą laiką nesikeičia. Seklumos paprastai būna gausiai apžėlusios vandens augalais, čia daug įvairaus maisto, tad tokiose vietose tiek lynai, tiek karosai visada gali prisikimšti pilvus. Tačiau seklumos turi vieną trūkumą. Be karosų, čia yra įvairių kitų žuvų — plakių, kuojų, nedidelių karšiukų. Visos jos kur kas greičiau nei dideli karosai reaguoja į jauką, greičiau pagriebia masalą, todėl teoriškai meškeriotojas sėkliuose gaudo karosus, o praktiškai jam kimba kuojos, plakiukai ir nedideli karšiukai.
Laukiam sutemų
Kai oras karštas ir nesikeičia nei slėgis, nei vėjo kryptis, ankstyviausiomis ryto valandomis ir vėlai vakare seklumose maitinasi ir didesni karosai. Būtent ankstyvo ryto ir vėlyvo vakaro valandos yra ir karosų aktyvumo pikas, bet kaip tą karosą pagauti, jei trukdo kitos žuvys? Reikia laukti vakaro. Nors vakare aktyviai kimba ir kuojos, ir plakiai, tačiau sutemus, šių žuvų kibimai baigiasi, o karosai vis dar aktyviai ieško maisto. Štai tada karštomis vasaros dienomis ir geriausia gaudyti didelius karosus. Sutemus ir karšiai užsuka į seklumas, o tai nėra blogai, nors tikimasi sugauti karosą.
Naktinis seklumų gyvenimas yra labai paslaptingas, ir vasarą jis tikrai nėra ramus. Tai greičiau naktinė diskoteka nei tylus miegamasis. Tiesa, ta diskoteka ilgai netrunka — paprastai praėjus valandai nuo visiškos sutemos žuvys seklumose nurimsta ar net iš jų pasitraukia.
Didesni gyliai
Seklumos yra labai skirtingos. Kai kuriose karosų kažkodėl nebūna. Yra teorija, teigianti, kad tose seklumose, kur ganosi daug plakių, kuojų ar net nedidelių karpiukų, didelių karosų nėra, nes jie renkasi tas seklumas, kur konkurencija mažesnė. Sunku pasakyti, ar tai tiesa, nebent galime priimti kaip šiokį tokį paaiškinimą, kodėl vienos seklumos yra rezultatyvios, o kitose karosų nepavyksta pagauti.
Nors karosas pagal gyvenimo būdą prilyginamas lynui ir dažnai teigiama, kad juos geriausia gaudyti panašiose vietose kaip ir lynus, tačiau karosų žūklė gali būti sėkminga ir 3–4 m gylyje. Jei ežeras nemažas ir jame yra įvairių gylių, didelių karosų taip pat galima pagauti. Čia juos vilioja du dalykai — vėžiagyviai ir nedideli moliuskai. Kuo didesnis karosas, tuo didesnę jo raciono dalį sudaro kaloringesnis gyvūninis maistas. Didelio karoso ir didelio karšio poreikiai yra panašūs. Tačiau jei karosai didesniame gylyje pakankamai maisto neranda, jie maitinasi seklumose.
Perspektyvios karosų žūklės vietos didesniame ežere: smulkių bestuburių kolonijos, didesnės uodo trūklio lervų sankaupos, detritas ir pan.
Nedideli ežerėliai
Nedideliuose, vasarą apželiančiuose ežerėliuose, durpių ar žvyro karjeruose karosų reikia ieškoti netoli kranto, kur gylis ne didesnis nei 2 m ir kur dugną dengia gana vešlus augalų kilimas. Tokiose vietose didelį karosą galima pagauti tik vakare ar naktį. Jei kibimai dažni, didelio karoso pagauti greičiausiai nepavyks, nes masalą griebs nedidukai karosiukai, sveriantys ne daugiau nei 500 g. Jei karosų kibimai reti, šansų pagauti didelį karosą yra kur kas daugiau. Meškerės gylis tokiose vietose nustatomas taip, kad masalas būtų pakilęs virš dugno ir virš povandeninio žolių kilimo. Labai dažnai gylis pasirenkamas dar mažesnis, kad masalas kabotų per vidurį tarp vandens paviršiaus ir dugno. Būna, kad dideli karosai paima ir ant dugno gulintį masalą, tačiau tai nėra dažnas reiškinys, be to, masalą nuo dugno karosai dažniausiai ima šaltesnėmis dienomis ir didesniame gylyje.
