Smagus pasitaikė rugpjūtis. Nė dienos be lietaus ir kas savaitę – mažas uraganiukas. Kiek girdėjau – tai dar ne paskutiniai pūstelėjimai, dar bus skersvėjų. Na, sėdint ant krantelio toks trumpas gaivus trisdešimties metrų per sekundę vėjo pūstelėjimas dar ne bėda, bet jeigu tuo metu būtumėt atviroje jūroje su kateriu – ko gero, būtų smagu. Geriau taip niekam nepasitaikytų. Sinoptikai žada, kad kartais rugpjūtyje lietus liausis. Kita vertus, jis nelabai ir trukdo. Viena – kai lyja rudenį esant 5 laipsniams, kita – vasarinis lietus, nuo kurio nesunku apsiginti normalia apranga. Kol šilta – pažvejokim ir su lietumi.
Rugpjūtį paprastai gyvenimas po vandeniu pradeda atgyti. Ne išimtis ir Kuršių marios, kuriose rugpjūtį sukyla karšiai. Tai jau vyksta dabar ir etatiniai sėdėtojai populiariausiose vietose ant akmenų pakeliui į Jūrų muziejų sugauna visai padorių laimikių. Vietos į dešinę nuo Senosios perkėlos populiariausios, bet karšiai kimba visoje pakrantėje. Na, žinoma ne ištisai, vietos, kur jų yra, reikia paieškoti. O ieškojimui – visas ruožas nuo Naujosios perkėlos iki Jūrų muziejaus.
Mariose stintų mailiaus šiemet daug. Kuršių marių karšiai pasižymi tuo, kad mielai čiaumoja mailių, kai jo yra. Bet neatsisako ir slieko, įprasto Kuršmarių karšių masalo. Kas geriau? Klausimas, į kurį atsakymo nėra. Paprastai stintos mailiumi gaudoma toliau nuo kranto, nors tai ne taisyklė. Atitinkamai tokį atstumą numesti jauko neįmanoma. Todėl iš toliau gaudomi karšiai, kurie pasitaiko toje vietoje, kur užmetamas masalas.
Daug smagesnė žvejyba yra tada, kai karšiai jaukinami. Mokant paruošti jauką karšiams ir protingai jaukinant juos galima “prisikviesti” visai netoli kranto, kur nesunku užmesti plūdinę meškerę. Kiekvienas, manau, sutiks, kad traukti karšius plūdine kur kas smagiau nei dugnine. Galvojantys kitaip tegu galvoja ką nori.
Apie jaukus karšiams – vėliau. Apie vietas, kur jų gali būti Kuršių mariose, – lengvai. Viskas paprasčiau nei paprasta. Einate pakrante, matote būrelį žvejų. Mandagiai prieinate ir neįkyriai klausiate. Labai gražu būtų prieš familiarų “nu… kaip kimba, kas kimba?” pasisveikinti. Normaliai paklaustas žvejys normaliai ir atsakys. Jeigu normalus. Jeigu ne – einam toliau.
Aptarinėti kokius nors įrankius ir gaudymo subtilybes žvejojant karšius Kuršmarėse būtų perdėta. Ten viskas gana paprasta. Protingai ploni valai. Kodėl? Todėl, kad mariose paprastai nemaža srovė. Storesnio valo karšis gal ir nesibaidys, bet kam skersai srovės tempti storą kliūtį, už kurios kabinsis viskas, kas nešama srovės? Prasideda dažnas traukinėjimas, valo valymas nuo apnašų ir svarelių didinimas, kuris beveik nieko gero neduoda. Todėl idealu mariose žvejoti labai plonais pintais valais. Maždaug 0.06-0.1 mm ribose. Dar geriau žvejoti naujos kartos nanotechnologijos valais, kurie slysta kaip paprastas valas, o apkrovas laiko kaip pintas valas. Žinoma… jie brangūs. Plonu valu galima toliau užmesti – aksioma. Plonas valas mažiau reaguoja į srovę – aksioma. Plono valo mažiau baidosi žuvis – Kuršių mariose neaktualu, bet kartais būna.
Sistemėles galima naudoti įvairias, skonio reikalas. Aš dažniausiai rišu arba anglišką kilpą, arba elementarią “Paternoster” sistemėlę su ilgu, maždaug 70 cm, pavadėliu. Angliška kilpa lyg ir jautriau rodo kibimą, bet su ja pavojinga naudoti ilgą pavadėlį, kartais užsimeta ir tada niekas neveikia. “Paternoster” sistemėlė paprastesnė, bet galima rišti nors metro ilgio pavadį, ir niekas neatsitinka. O ilgas pavadėlis mariose – vertybė. Tiesa, gaudant su šėryklėle vis tiek geriau angliška kilpa. Bet dar geriau karpinis šėryklėlės variantas su joje paslėptu masalu. Numetus masalas guli tiesiog jauko krūvelėje.
Metant toli šėryklėlė dažniausiai neturi prasmės. Pirma – su šėryklėle labai toli ir nenumesi. Antra – jeigu srovė nemaža – nukulniuos ta jūsų šėryklėlė tolyn, kol atsidurs keli metrai nuo kranto. Variantas – sunkios šėryklėlės, bet tada atitinkamai ir kotai reikalingi galingesni, o tai muša per malonumą. Karšis ne karpis, galingu šakaliu traukti nėra smagu. “Mėsininkams” – tiems, kurių tikslas kuo daugiau sugauti ir kuo daugiau suėsti – visiškai nesvarbu, kuo tas vargšas karšis bus ištrauktas, nors ir kastuvo kotu, o žvejui, gaudančiam emocijas, svarbu žvejybos smagumas.
Laikas dabar toks, kad karšiai malasi Kuršių nerijos pakrantėmis, ir jei ne dabar, tai kada juos gaudyti? Būtent… gaudyti dabar. Orai netinka? Neturite normalios aprangos arba neturite noro. Na, nesmagus tas kartkartėmis nupilantis lietus, bet tai tikrai ne priežastis neiti žvejoti.
Itališkų automobilių mėgėjams ir žvejams
Praėjusį šeštadienį rašiau, kad šiandien Lopaičiuose, Antano Budriaus kaimo turizmo sodyboje, prasideda itališkų automobilių mėgėjų sąskrydis. Tai jis jau vyksta. Norintiems sudalyvauti žvejybos varžybose ir nusinešti kokį rimtą “Romados”, kuri remia žvejybos varžybas, prizą – dar yra laiko. Varžybos prasideda apie 15 valandą, todėl drąsiai dar spėsite ir masalų nusipirkti, ir iki Lopaičių kaimo atvažiuoti. O po žvejybos bus įvairiausių atrakcijų, kuriose irgi verta sudalyvauti. Kam nesisėdi namuose – pirmyn.
Orai rugpjūčio beveik viduriui
Orai kaip orai, ne blogesni nei buvo iki šiol. Lietaus bus mažai arba beveik nebus. Tas jau gerai. Šilta irgi nebus, bet nebus dar ir šalta. Taip… per vidurį. Apie 16-18 laipsnių. Vėjas gana nestiprus – 4-6 m/s, bet pūs ne iš geriausios pusės, iš šiaurės rytų arba šiaurės. Taigi žvejojant anam marių krante – į fizionomiją. Todėl žvejokit šiam krante, tada pūs į nugarą. Bet niekas nekibs. Jums rinktis.
Jaukas “Mondial-F”
Vertėtų pradėti nuo to, kad šitas jaukas yra garsiosios prancūzijos kompanijos “Sensas” produktas. Jau matau, kaip daug kam nusileido optimizmas – brangus. Ne. Jaukas gaminamas Lenkijoje pagal “Sensas” technologiją ir yra kur kas pigesnis nei Prancūziškos prigimties jaukai. Maždaug tris kartus. Sakote, prastesnė kokybė? Nemanau. Kokybė aukštesnė už jo kainą. Tai rašau drąsiai, nes išbandžiau šį jauką pats. Vos tik atsidarė “Salmo” parduotuvė Klaipėdoje, iškart nusipirkau ir išbandžiau. Žinoma, prancūziškas “Sensas” yra efektyvesnis. Kokia prasmė būtų vienodo veikimo jaukus gaminti tokiomis skirtingomis kainomis. Bet prancūziškos versijos mūsų biudžetiniai žvejai neįkerta. Tai, galima sakyti, šventinis jaukas. Lenkiškas variantas pritaikytas lietuviškai kišenei ir, kaip sakiau, pagal kainą jis per geras. Pirmą kartą šį jauką bandžiau gaudydamas didžiuosius karpius. Veikė taip, kad daugiau nebenorėjau. Draugai, žvejoję šalia ir jaukinę kitu jauku, negavo nė pusės tiek malonumo, kiek gavau aš.
Dabar, kai Kuršių mariose siautėja karšiai, šis jaukas gali labai palengvinti gyvenimą žvejui. Jaukas gaminamas kelių variacijų, taip pat ir specialiai srovei skirtos versijos, jaukai specialiai karšiams ir jaukai, turintys konkretų kvapą. Kiek žinau, puikiai Kuršmarių karšiai reaguoja į “scopex” jauko variantą, bet nebūtinai jaukas turi būti toks. Verta paieškoti savitų kombinacijų, kad ir panaudojant “Sensas” skystą jauko priedą “Aromix”. Jis, kaip ir daugelis “Sensas” produktų, nepigus, bet jo užtenka keletui žvejybų. O kartais protingai pridėtas “Aromix” daro stebuklus. Svarbu nepersistengti, jis labai koncentruotas.
Kitas pagalvos – imu pigiausią jauką, pridedu to paties “Aromix” ir “išduriu” visus. Kažin… Taip jau yra, kad priedus ir jaukus teisingiau maišyti to paties gamintojo, jie suteiks didesnę tikimybę pagauti. Be to, neverta rizikuoti litu pigesniais jaukais, kai “Mondial – F supermix” kaina yra tikrai daugiau nei humaniška. Ir su prarūkyta nosimi pauosčius jaučiasi, kad jaukas geras. Kita vertus, naudojant šitą jauką galima ir nesugauti. Jį reikia paruošti teisingai. To jus gali išmokyti Paulius Korsakas, kuris tikrai moka elgtis su jaukais ir kurį dažnai galite sutikti “Salmo” parduotuvėje. Ten, kur rasite ir “Mondial-F supermix” jauką.
Myndė
