Norint pagauti žuvį, reikia žinoti, kur jos renkasi, ką jos mėgsta, ir kuriuo laiku jų daugiausiai. Zvejyba nėra sudėtingas užsiėmimas, tačiau reikia žinoti keletą faktų. Vienas iš jų tai laikas. Laikas, kuriuo žuvų galima rasti gausiai, o kai kada mažiau.
SEZONINĖ EŽERŲ KAITA
Kaita rodo paviršinio ir dugno vandens apsikeitimą ežeruose ir balose. Ši kasmetinė programa būna du kartus per metus. Nuo pavasario iki rudens, šiltas vanduo eina iš viršaus į dugną, o vėsesnis vanduo juda į paviršių. Vandens kaitos supratimas, ir žinojimas, kokios žuvys kokius vandenis mėgsta, gali paversti Jus žūklės genijumi.
PAVASARIO KAITA
Kai ledas nutirpsta, vanduo paviršiuje pradeda šilti. Kai jis pasiekia 4 laipsnių šilumą, jis pradeda grimsti ir yra pakeičiamas vėsesniu vandeniu iš apačios. Tai kartojasi, kol vandens temperatūra būna pastovi visame ežere. Ankstyvave to procese, žuvys pasilieka seklesnėse vietose, kol vanduo įšyla greičiau, ir kur užauga pirmieji augalai.
VASAROS SĄSTINGIS
Vasarą saulė šildo vandens paviršių, tačiau jis nenugrimzda. Galiausiai formuojasi būsena, žinoma, kaip „sluoksniavimasis“, kurio metu šiltesni sluoksniai būna virš vėsesnių.
Žuvys mėgsta vėsesnį vandenį, tačiau joms taip pat reikia daugiau deguonies, kuris randamas šiltesniame vandenyje. Tad jos plaukioja tarp dviejų sluoksnių, kurių gylis svyruoja nuo ½ iki 3 metrų, priklausomai nuo ežero gylio.
RUDENS KAITA
Rudenį vanduo pamažu vėsta ir tampa toks pat sunkus kaip ir dugno vanduo. Stiprus rudens vėjas sumaišo visą vandenį. Šis procesas suvienodina ežero vandenį temperatūros ir deguonies atžvilgiais, kas leidžia žuvims laisviau judėti visame ežere.
VANDENS TEMPERATŪRA IR KAITA
Kiekviena žuvų rūšis turi tam tikrą vandens temperatūrą, kurioje jos gali gyventi. Nors žuvys nevisada gali rasti joms tinkamą temperatūrą, bet dažniausiai randamos tuose vandenyse, kur temperatūra yra arčiausiai jų mėgstamos.
Žuvys, kurios mėgsta šiltą vandenį, vasarą bus paviršiuje, o rudenį plauks į dugną. O žuvys, kurios myli vėsesnį vandenį – atvirkščiai.
ŽVEJYBA PAGAL DIENOS IR SEZONO METĄ, KAITĄ IR TEMPERATŪRĄ
Pavasaris/Ankstyvas rytas
Žuvys nėra linkusios kibti. Vanduo yra šaltas ir neįšyla, nes saulės spinduliai yra silpni ir atšoka nuo vandens. Bet nenusivilkite žvejyba, nes žuvys yra išalkusios ir pradeda nerštą. Geriausiai palaukti vieną savaitę po atlydžio, kol vanduo įšils bent iki 4 laipsnių šilumos.
Pavasaris/Vėlyvas rytas – ankstyvi pietūs
Žvejyba gali ir pasisekti ir ne. Vanduo pradeda šilti. Nepamirškite žvejybos pavėjui kranto link, nes vėjas šiltą vandenį ir paviršiaus maistą neša į tas vietas.
Pavasaris/Pietūs – ankstyvas vakaras
Žuvys daug valgo, nes labai pagreitėja jų medžiagų apykaita ir virškinimas. Vanduo yra labiau įšilęs, nes saulės spinduliai tiesiogiai jį pasiekia.
Vasara/Ankstyvas rytas – vėlyvi pietūs
Geriausia žvejyba yra nuo prieš saulėtekio iki ryto vidurio. Šiuo metų laiku yra gausu maisto žuvims, todėl rasti alkaną žuvį gali būti iššūkis.
Vasara/ Vėlyvas rytas – ankstyvi pietūs
Žvejyba yra gan prasta visu dienos metu. Žuvys juda giliau į vandenis, kad galėtų atvėsti.
Vasara/ Pietūs – ankstyvas vakaras
Puiki žvejyba yra nuo ankstyvo saulėlydžio iki sutemų, kai vanduo vėsta, o žuvys kyla į viršų pasišildyti.
Ruduo/Ankstyvas rytas
Žuvys nekimba nuo saulėtekio iki ankstyvo ryto. Vanduo yra šaltas, nes saulės spinduliai yra per silpni prasiskverbti į vandenį.
Ruduo/Vėlyvas rytas – vidurdienis
Žuvys gali nekibti, gali ir kibti šiltesniuose, seklesniuose vandenyse. Paprastai šiuo metu vanduo yra per vėsus.
Ruduo/Ankstyvas vakaras
Nuostabus laikas žvejybai. Vanduo šiek tiek įšilęs per visą dieną. Tai daro sezoniškai gerą žvejybą, nes žuvys ieško daugiau maisto, norėdamos sukaupti jo žiemai.
TEMPERATŪRA
Vasaros metu per karštos dienos žuvis sekliuose ežeruose ir balose gali paversti tingiomis. Tas pats atsitinka ir žiemą, kai vandens temperatūra yra žemesnė. Kodėl? Žuvys yra šaltakraujės, todėl negali palaikyti normalios kūno temperatūros, kaip žmogus ar kiti šiltakraujai gyvūnai. Labai aukšta ar labai žema vandens temperatūra sumažina deguonies kiekį vandenyje, dėl ko žuvys tampa mažiau aktyvesnės.
Taigi, žvejyba yra prastesnė, kai yra per karšta arba per šalta. Turite suprasti šią sistemą, tuomet bus lengviau nuspręsti, kokius masalus ir jaukus rinktis, ir kokiu tempu su jais dirbti. Lėčiau judinkite vėsiame vandenyje, ir greičiau šiltesniame.
ĮVAIRIOS ORO SĄLYGOS
Vėjas gali daryti didelę įtaką žvejybai. Jis stumia vandenį ir paviršiaus maistą į krantą. Todėl jeigu žvejojate nuo kranto, judėkite taip, kaip juda Jūsų plūdė, tai yra į tą pačią pusę, kur juda visos žuvys.
Audros ir oro pasikeitimai gali labai įtakoti žvejybą. Dažniausiai žuvų padaugėja prieš šalto oro frontą, tačiau sumažėja per ir po fronto išpuolio.
Šilto oro frontas lemia šiltesnį vandens paviršių, kas skatina žuvis maitintis. Tai paprastai pasitaiko žiemą, kai šiltos srovės lemia žuvis pradėti aktyviai ieškoti maisto. Daugeliu atvejų tokia žvejyba būtų pasisekusi šiltuose ar šalia šiltų paviršių.
Geriausio laiko nustatymas reikalauja patikrinti daugybę kitų žvejybos faktorių ir oro sąlygų. Įsigykite specialų kalendorių ar skaitinėkite laikraščiuose, žurnaluose, stebėkite televizijos laidas. Žvejyba nėra sudėtingas užsiėmimas, tereikia žinoti kur, kada, ir kaip.
