Šios meškerės privalumai, palyginti su kitomis, yra neginčijami: ji nebrangi, patogi vežiotis ir gaudyti, lengvai ir greitai paruošiama, su ja galima greitai gaudyti ir tiksliai pakirsti žuvį.
Kai kurie žvejai mano, kad gaudymas be ritės yra tiesiog atsilikimas, bet tokia nuomonė yra klaidinga. Tai ne tik pradedančiųjų žvejų, bet ir žūklės meistrų įrankis. Stebint varžybas matyti, kad dauguma žvejų kaip tik tokiomis meškerėmis ir gaudo. Gal dėl to jos dažnai dar vadinamos sportinėmis meškerėmis. Tiesa, pastarąjį dešimtmetį daugelis užsienio žvejų, gaudydami net ir nedideles žuvis, naudojasi sudurtinėmis meškerėmis su elastinga guma koto viduje, tačiau ne vienu atveju, ypač gaudant netoli kranto, sportinė meškerė lieka nepakeičiama. Šis įrankis nėra toks jau paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir visas savo paslaptis atskleidžia tik gerai jį įvaldžiusiam žvejui.
Per varžybas sportininkai turi ant specialių stovų patogiai sudėtas po kelias vienodo ilgio ir vienodos įrangos meškeres. Jei nutrūksta ar susipainioja valas, sulūžta plūdė ar šiaip kas atsitinka, iškart imamas kitas jau paruoštas įrankis ir negaištama laiko įrangai tvarkyti.
Tų meškerių ilgis būna nuo 1,5 m iki keliolikos metrų. Gaudyti smulkmei iš arti naudojama trumpa meškerė, stambesnėms žuvims – ilgesnė, o net keliolikos metrų atstumu nuo kranto – dar ilgesnė.
Valo ilgis paprastai neviršija koto ilgio, nebent gaudoma prie labai gilaus kranto ar iš valties, o kai gaudoma vandens paviršiuje, valas būna net kiek trumpesnis už kotą. Esant trumpesniam valui, patogiau laisvąja ranka sugauti iš vandens traukiamą nedidelę žuvį. Užkibus didesniam laimikiui, reikalingas graibštas.
Valo storis priklauso nuo gaudomos žuvies dydžio, bet visada patartina rinktis kuo plonesni, kad jį kuo mažiau veiktų vėjo gūsiai ir vandens tėkmė.
Pavadėlis turi būti kiek plonesnis ir silpnesnis, tačiau aukščiausios kokybės. Gaudant geriau netekti jo, negu visos meškerės įrangos.
Kabliuko dydis, forma ir spalva priklauso nuo gaudomos žuvies, bet dar labiau nuo pasirinkto masalo dydžio. Sportininkai naudoja tiesaus lenkimo kabliukus su ilgesniais koteliais – taip galima lengviau pakirsti žuvį ir greitai, beveik nežiūrint pakeisti masalą.
Kai oras ramus ir nėra srovės, naudojamos lengvutės, pailgos formos plūdės. Jos yra labai jautrios. Gaudant srovėje ar vėjuotu oru, labiau tiks slyvos ar lašo formos plūdės su ilgu kyliu ir gerai matoma antena, nes jos yra pastovesnės. Gera plūdė yra ta, kuri, būdama kuo mažesnė, išlaiko kuo didesnį svorį.
Gaudant sportine meškere, naudojami ir užspaudžiamieji, ir slankiojamieji svareliai. Lemiamą reikšmę žūklės sėkmei turi teisingas svarelių išdėstymas. Su labai retomis išimtimis jie tvirtinami tik ant pagrindinio valo. Svareliai išdėstomi nevienodai gaudant ramiame vandenyje ir srovėje, skirtinguose gyliuose, gaudant skirtingų rūšių ir aktyvumo žuvis. Tai ištisas mokslas.
Kaip ir kiekviena kita, ši meškerė irgi turi trūkumų: be ritės pagalbos yra sunkiau nugalėti labai stambią žuvį, pasiekti tolimas gaudymo vietas, nors kiti privalumai tai ir atperka.
Šia meškere gaudoma sėdint. Taip mažiau pavargstama ir neišbaidomos žuvys. Ši žūklė yra ir labai graži. Pažiūrėkite į gaudantį meistrą: jokio nereikalingo judesio, visi veiksmai tikslūs ir suderinti, kartais atrodo, kad jis net nepakerta, o tik traukia žuvį. Be to, tai pats greičiausias žvejojimo būdas – per greitojo gaudymo varžybas šia meškere pasiekiami labai geri rezultatai. Šiuo metu pasaulio rekordas, jei dar nebuvo pagerintas, artėja prie 600 žuvų per valandą.
Kai kurių šalių autoriai sportinės ir sudurtinės meškerių neišskiria. Manyčiau, jog tai neteisinga. Tarp šių įrankių yra labai daug panašumų, bet dar daugiau jos turi savitumų ir skirtumų.
Steponas Pučinskas
